„Yra nedidelė sala prie Afrikos krantų, ją nuo žemyno skiria Mozambiko sąsiauris. Toje saloje sudėtas visas pasaulis. Žmonės nuoširdžiai laimingi, nes ištisus metus šviečia saulė. Ir būtent ten auga baobabai ligi dangaus, begiedant lemūrams slėniuose giesmes“, – kviesdami į parodą intrigavo šakiečiai.

Praėjusį antradienį į susirinkimą rinkosi Zanavykų rinkimų apygardos komisija. Apylinkių pirmininkams apygardos pirmininkė Lilija Sniečkuvienė kalbėjo apie nelengvą pirmąjį turą, kurio metu teko neeilinis išbandymas – perskaičiuoti balsus, susidurti su nepagarbiu stebėtojų elgesiu bei vis vien nepateisinti pasipiktinusios partijos lūkesčių. Aptartas ir pasiruošimas antrajam turui, nuo trečiadienio vykdomas išankstinis balsavimas.

Savaitės pradžioje pradėti V. Kudirkos gatvėje Šakiuose esančios katilinės kamino išorės remonto darbai. Defektai pastebėti sezoninės apžiūros metu, o jų šalinimas gali užsitęsti paaiškėjus, kad kaminas pradėjo irti. Aukštalipiai darbus atlieka 31 metro aukštyje.

Įpusėjus rudeniui, po penkerių metų į Vilnių grįžo solistų ir vokalinių ansamblių konkursas „Sidabriniai balsai“. Net 30 atlikėjų iš visos Lietuvos spalio 15–16 d. kvietė vilniečius bei miesto svečius į jaukią Šv. Kotrynos bažnyčią pasiklausyti paskutinio turo koncertų.

Spalio 13–16 d. Wiesbadeno mieste (Vokietijoje) vykusiame Jaunųjų cirko artistų festivalyje Šakių cirko mokyklos auklėtiniai (vadovai Itana ir Raimondas Januševičiai) komisijos sprendimu buvo apdovanoti specialiuoju prizu.

Šakių lopšelis-darželis ,,Berželis” dalyvavo respublikiniame švietimo įstaigų bendruomenių ekologinio švietimo projekte ,,Saulėto oranžinio traukinio kelionė per Lietuvą“.

Esame įpratę, jog rengiami parodų atidarymai, tačiau šįkart Vidmantas Valentas kvietė į Zanavykų muziejuje eksponuotų jo darbų parodos uždarymą. V. Valentas – universalus menininkas: tapytojas, akvarelininkas, grafikas, vitražistas, video meno kūrėjas.

Kaip seniau atrodė šalia Nemuno įsikūrę miestai ir miesteliai, nuo seno besididžiuojantys savo garbinga praeitimi bei vaizdingu kraštovaizdžiu? Kokią jų kultūrinė ir ekonominė reikšmė Lietuvos istorijoje? Į pastarąjį klausimą gali atsakyti miestelius tyrinėję specialistai, pateikdami mums istorinius, archeologinius, kultūrologinius duomenis. O štai sužinoti, kaip seniau atrodė viena ar kita vietovė, šiandien galime tik amžininkų užfiksuotose senosiose graviūrose, atvirukuose ir fotografijose.