Šimto metų jubiliejų švenčiantis kidulietis Jonas Dėdinas pirmadienį sulaukė valdžios dėmesio. Negana to, kad guvus senolis iki šiol gyvena vienas, laukdamas svečių pats ėmė grėblį į rankas ir grėbė seniūnijos nupjautą žolę. Negi sėdėsi be veiklos?!

J. Dėdinas su žmona susilaukė keturių vaikų, tačiau tik viena iš jų – Birutė likusi gyva. Jubiliatas gali didžiuotis ir penkiais anūkais, 9 proanūkiais ir vienu proproanūkiu. Žmona mirusi prieš 40 m., tačiau senolis po sutuoktinės mirties turėjo ir keletą draugių. Visgi apie jas kalbėti plačiau nelinkęs.

Skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Pilypaitytė teigė, kad, gegužės 1 d. duomenimis, 1910 gavėjų buvo išmokėta 97,6 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, pirmąjį metų mėnesį 1984 asmenys gavo 105,1 tūkst. eurų. Lyginant su 2014 m., socialinių pašalpų išmokėta 60,4 tūkst. eurų mažiau, lyginant su praėjusiais metais – sumažėjo 16,9 tūkst. eurų.

Kol vieni skundžiasi sunkiu pragyvenimu tėvynėje – keikia valdžią ir susiklosčiusią ekonominę situaciją,– kiti savo rankomis kabinasi į gyvenimą, patys randa išeitį iš sudėtingos finansinės padėties. Tą drąsiai galime teigti apie Liną Endriukaitienę – rajone žinomą kaip dailės mokytoją, dailininkę, pristačiusią ne vieną personalinę parodą. Šiandien moteris dalinasi ne tik kūrybiniais laimėjimais, bet ir sėkmingai sukurto verslo paslaptimis.

Dailės mokytoja-metodininkė, menininkė, keturiasdešimt metų slenkstį perkopusi moteris iš pirmo žvilgsnio niekuo nesiskiria nuo kitų – tam, kad išgalėtų užauginti viena sūnų ir išgyventų, dirbo eilinį pedagogės darbą keliose mokyklose, uždarbiavo draudimo bendrovėje bei nuolat ieškojo papildomų galimybių užsidirbti. Mokytoja pasakoja apie šį gyvenimo etapą jau kaip apie istoriją. L. Endriukaitienė, nepabijojusi naujovių, prieš porą metų atrado galimybę užsidirbti ir gyventi be finansinių trikdžių sukurdama savo nuosavą verslą tarptautinėje tinklinėje kompanijoje „Global Intergold“. Eilinį kartą į Šakius atvykusi Zūkų kaimo (Jankų seniūnijos) gyventoja su savo artimais bičiuliais dalijosi įspūdžiais iš kelias dienas trukusios tarptautinės asamblėjos Romoje, kurioje L. Endriukaitienė dalyvavo kaip ketvirtą lyderystės programos lygį pasiekusi verslininkė. Ji su savo pažangiais komandos nariais už savo nuopelnus gavo prestižinius apdovanojimus. Tiesa, ši kelionė verslininkei jau nėra pirmutinė – per dvejus su puse metų veiklos šioje kompanijoje L. Endriukaitienei teko ne kartą lankytis tiek tarptautinėse konferencijose, tiek Lietuvoje vykusiuose kompanijos renginiuose. Tad nieko nuostabaus, kad kyla elementarus klausimas: kaip eilinė kaimo moteris, kuri, kaip pati juokauja, gyvena viduryje miško, sugebėjo per dvejus su trupučiu metų be didelių investicijų sukurti verslą, kuris jai šiandien garantuoja saugų finansinį asmeninį gyvenimą, suteikia galimybę keliauti, pažinti pasaulį ir žmones?

Gegužės 9 dieną Šakių miesto kapinėse rinkosi žmonės su gėlėmis, kurias dėjo prie paminklo Antrajame pasauliniame kare žuvusiems kareiviams. Didžioji dauguma renginio dalyvių – Šakių pagyvenusių žmonių draugijos ir Antrojo pasaulinio karo dalyvių organizacijos nariai, girėniškiai. Taip jie pagerbė karo aukas, prisiminė istoriją.

Šakių „Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytoja Asta Urbaitienė kalbėjo, kad Antrasis pasaulinis karas – tai nuožmiausias ir pareikalavęs daugiausiai aukų per visą žmonijos istoriją karas. Jame žuvo daugiau kaip 60 milijonų žmonių, daugiausiai civilių. Išskirtinis šio karo bruožas, kad per visą karą buvo vykdomas žydų holokaustas – išžudyta 6 mln. žydų. Į šį karą įtraukta 61 valstybė.

Atšventęs gražų 20-ąjį gimtadienį „Pynės“ kolektyvas tęsia savo koncertinę veiklą. Balandžio pabaigoje kolektyvas dalyvavo Komarom mieste vykusiame festivalyje.

Tautinių šokių kolektyvas „Pynė“ Komarom mieste vykstančiame tarptautiniame kino festivalyje pristatė Lietuvos kulinarinį paveldą ir atliko meninę programą. Šokėjai (jaunimo ir jaunių grupės) žiūrovams dovanojo valandos trukmės koncertinę programą, kuri sukėlė susižavėjimą ir buvo sutikta šiltais plojimais. Pašokę jie skanavo ne tik savo, bet ir kitų šalių nacionalinių gėrimų ir valgių.

Gelgaudiškio dvaro prieigose, pražydus tulpėms, gelgaudiškiečiai savus ir svečius pakvietė į tradicinę, jau septynioliktąją Stasiuko mugę.

Gegužės 7-ąją nuo pat ryto gausus būrys tautodailininkų, amatininkų, rankdarbių mėgėjų suvežė savo gaminius iš įvairiausių rajono kampelių ir aplinkinių rajonų. Ko tik mugėje nebuvo! Negalėjai atsistebėti molinėmis puodynėmis ir ąsočiais, medžio drožėjai siūlė medinius šaukštus, menteles, pjaustymo lenteles, galėjai pasigrožėti įvairiaspalvių riešinių margumu, kitais megztais ar nertais dirbiniais. Siūlė mugės dalyviai svečiams ir riestainių, ir kitų gardumynų. Noriai lankytojai pirko dekoratyvinius augalus, gėlių sodinukus.

Pirmadienį rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus kabinete vyko vasario mėnesį įsikūrusios Verslo tarybos posėdis, kuriame buvo diskutuota ne vienu aktualiu klausimu.

Posėdyje buvo aptarti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčių klausimai, kurie bus svarstomi rajono savivaldybės tarybos posėdyje gegužės 27 d. Verslo tarybos nariai išreiškė pasiūlymą, jog nekilnojamojo turto mokesčio tarifas turėtų būti mažesnis, o dalis surenkamų mokesčių, siekiant nuosekliai skatinti pradedančius verslą, turėtų būti skiriama Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondui. Taip pat planuojama teikti rajono savivaldybės tarybai pasiūlymą dėl verslininkų, kurie rajone investuotų į nekilnojamąjį turtą, kurio vertė viršytų 0,5 mln. eurų. Taryba siūlo, skatinant investicijas, tokiems verslininkams suteikti galimybę nemokėti nekilnojamojo turto mokesčio trejus metus.

Paskutiniais duomenimis, nedarbas rajone mažėjo ir mėnesio pabaigoje siekė 10,7 proc. Pagal seniūnijas rajone didžiausia bedarbystė – Barzduose.

Iš viso per mėnesį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje registruoti 209 bedarbiai (40 asmenų daugiau nei kovą). Nuo metų pradžios registruoti 787 darbo ieškantys asmenys, o mėnesio pabaigoje skyriuje buvo 1960 bedarbių. Didesnė jų dalis yra vyrai – 53,7 proc., moterys sudaro 46,3 proc. nuo visų užsiregistravusių skyriuje.

Jau ir kovą buvo jaučiamas didesnis laisvų darbo vietų registravimas. Balandį darbdaviai dar aktyviau ieškojo darbuotojų. Iš viso registruota 175 laisvos darbo vietos, iš kurių 127 skirtos neterminuotam, 48 – terminuotam darbui.