Praėjusios savaitės ketvirtadienio vakarą Kudirkos Naumiesčio gyventojai rinkosi į Kultūros centrą. Čia Šakių rajono savivaldybės atstovai ir miesto seniūnas pristatė gyventojams gaires projekto, kurį galima būtų įgyvendinti Kudirkos Naumiestyje panaudojus numatomas lėšas, skiriamas iš Europos Sąjungos fondų.

 

Nuotr. Rajono meras Juozas Bertašius aiškino, kaip svarbu išsirinkti tris prioritetinius objektus, kuriuos artimiausiu metu bus galima sutvarkyti įgyvendinant būsimą projektą.

430 tūkst. eurų rajono vadovai numatę investuoti į Kudirkos Naumiestį. Tačiau iš naumiestiečių neišgirdome džiugų šūksnių dėl būsimų investicijų į jų miesto infrastruktūros gerinimą – priešingai, jie prisiminė jau prieš tai įgyvendintų projektų nesėkmes ir skaudulius. Susirinkime miestiečiai įsisiautėjo, kai išgirdo seniūno Algirdo Stankevičiaus perskaitytas prioritetines sritis, kur būtų galima Kudirkos Naumiestyje geriausiai investuoti numatytas lėšas (prieš keletą dienų jau vyko susirinkimas, kuriame dalyvavo miesto seniūnas bei savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus specialistai, ir buvo aptarta lėšų panaudojimo klausimai). Numatyta 10 prioritetų: visuomeninės paskirties pastato rekonstrukcija, aplinkos apželdinimas mieste, sporto ar rekreacinės zonos įrengimas, automobilių stovėjimo aikštelės arba įvažiavimai prie visuomeninių pastatų, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas arba atnaujinimas, apšvietimo infrastruktūros atnaujinimas, aplinką darkančių pastatų pašalinimas, turgaviečių įrengimas ar tvarkymas, vidaus vandens telkinių pritaikymas rekreacijai. Iš išvardytų dešimties prioritetinių sričių naumiestiečiai galėjo rinktis tris, nes į vieną sritį galima investuoti ne daugiau kaip 50 proc. numatytos visam projektui bendros sumos. Taip pat viena iš svarbių sąlygų yra ta, kad įgyvendinant šį projektą mieste būtų įkurta nauja darbo vieta (bent viena). Tada savivaldybei iš savo biudžeto tektų prisidėti prie projekto tik 7 proc. savo lėšų, jei ši sąlyga nebus įgyvendinta – savivaldybei teks prisidėti 10 ir daugiau procentų projekto sumos. Iš visų išvardytų tinkamų sričių, į kurias galima būtų investuoti projekto pinigus, prieš tai buvusiame susirinkime buvo nuspręsta išskirti tris ir pristatyti jas miestelėnams. Tai pėsčiųjų takų išklojimas trinkelėmis Varpo aikštėje, pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimas Širvintos gatvėje bei Širvintos muziejaus rekonstrukcija. Tačiau A. Stankevičiui išvardijus minėtus tris siūlomus prioritetus susirinkusieji salėje pradėjo kelti nepasitenkinimo bangas. Anot kai kurių naumiestiečių, mieste yra žymiai svarbesnių gatvių ir strategiškai reikalingesnių objektų negu Varpo aikštė ar Širvintos gatvės šaligatvių atnaujinimas ar įrengimas. Vienas po kito gyventojai buvo pradėję vardinti gatves, kurios, anot jų, yra mieste svarbesnės. Kaip vėliau paaiškėjo, dauguma gyventojų patys jose ir gyvena, todėl nieko nuostabaus, kad kiekvienam svarbu jų gatvė. Taip pat naumiestiečiai priminė valdininkams ir ankstesnių projektų įgyvendinimo niuansus, kai, anot jų, buvo išasfaltuotos ne tokios strategiškai svarbios gatvės, o ten, kur labiausiai reikėjo, – liko be asfalto. Čia gyventojai turėjo mintyse Baltkalnio gatvę, kurią vietos gyventojai prašo išasfaltuoti jau ne vienerius metus. Tačiau prieš keletą metų, kai atsirado tokia galimybė, buvo išasfaltuota Duliebaičių gatvė. Tuometinio projekto vadovas Vitas Girdauskas aiškino žmonėms, jog tuo metu buvęs seniūnas A. Puida pristatė šią gatvę kaip patį racionaliausią objektą mieste, todėl ji ir buvo išasfaltuota. Susirinkime dalyvavęs rajono meras Juozas Bertašius sakė, kad tokių atvejų negali būti įgvendinant bet kokį investicinį projektą. Pirmiausia, anot mero, gyventojai turi susirinkti į viešą susirinkimą ir patys spręsti, kur ir kokią gatvę tvarkyti, kaip racionaliai panaudoti gaunamus pinigus. Į šį pasakymą gyventojai replikavo labai paprastai: