VšĮ Šakių vaikų globos namų dienos užimtumo centras praėjusią savaitę Klaipėdoje dalyvavo 9-ajame respublikinės meninės veiklos renginyje „Aš esu“, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir Tarptautinei neįgaliųjų žmonių dienai paminėti.

Gruodžio 3 d. baigėsi lemtingas Gelgaudiškio dvaro sodybos operatoriaus atrankos nuomos pagrindais konkursas. Kaip informavo savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vyriausioji projektų koordinatorė Kristina Juodvalkienė, buvo gautas vienintelis pasiūlymas, tačiau jis neatitiko esminių konkurso reikalavimų, todėl komisija vienbalsiai jį atmetė.

Kadangi savivaldybei buvo duotas terminas iki 2019 m. sausio 20 d. rasti privatų investitorių, šis konkursas buvo bene paskutinis šansas įgyvendinti projekte numatytas sąlygas. Kitaip sutartis su savivaldybe būtų nutraukta ir jai tektų grąžinti paramos pinigus, investuotus į dvarą per visą projekto įgyvendinimo laikotarpį.Visa Europos Sąjungos paramos suma – 2, 5 mln. eurų.

Šakių savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis informavo, kad ateinančiais metais startuos vadinamieji miestelių projektai, kuriuos įgyvendinus bus atnaujinta rajono miestelių infrastruktūra.

Šiuo metu savivaldybė turi sutartis beveik dėl visų rajono gyvenviečių, išskyrus Slavikų ir Sudargo, projektų įgyvendinimo. Dėl šių dviejų gyvenviečių savivaldybės administracija turi tik raštiškus pritarimus, kvietimą sudaryti sutartį, bet tai reiškia, kad ir šie du projektai startuos. Anot A. Šlėderio, visų miestelių projektai gaus finansavimą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonei įgyvendinti, pagal kurią bus tvarkoma miestelių infrastruktūra. Kas konkrečiai kiekviename rajono miestelyje bus daroma, sprendė pačios bendruomenės teikdamos projektus, todėl savivaldybės administracija jų kontroliuoti ar koreguoti negalinti, nors, pasak vedėjo, kai kurių miestelių tvarkymo nauda jau šiandien akivaizdžiai abejotina. A. Šlėderis sako, kad kol kas neaišku, kiek iš šių bendruomeninių projektų bus naudos, turint omenyje demografinę padėtį rajone. Ir ateityje galime rajone turėti tokį patį rezultatą, kaip ir anksčiau, kai per projektus į rajoną buvo pritrauktos didžiulės investicijos, o šiandien tai rajonui nekuria jokios pridėtinės vertės. Tačiau, pasak vedėjo, bendruomenės pačios sprendė, ką nori sutvarkyti savo gyvenamosiose vietovėse, todėl savivaldybės administracija įtakos projektams nedaro.

„Draugo“ inf.

Kitą savaitę savivaldybės „Kelių priežiūros plėtros programos lėšų paskirstymo komisija“, kuriai vadovauja Arvydas Šlėderis, ruošiasi išvažiuojamajam posėdžiui po rajono seniūnijas vertinti kelių ir gatvių būklės, kurias ateinančiais metais seniūnai norėtų remontuoti iš Kelių priežiūros plėtros (KPP) programos lėšų.

Komisijos sprendimas rengti išvažiuojamuosius posėdžius su keletu komisijos narių nėra atsitiktinis, nes kiekvienais metais rajono taryba tvirtina KPP programą, nuo kurios konkrečiai priklauso, kiek ir kokių vietinės reikšmės gatvių, kelių rajone bus sutvarkoma ateinančiais metais, kam skiriamas finansavimas, kokie poreikiai yra seniūnijose, kaip skirstomi prioritetai. Nors KPP programa yra sudaroma trejiems metams, tačiau kiekvienais metais seniūnai gali tikslinti ir koreguoti sutvarkomų kelių ir gatvių planus atsižvelgdami į poreikius. Taip pat komisija įvertina jau atliktus rangovų darbus seniūnijose – ar tai, kas buvo padaryta, atitinka realybę ir pinigų kiekį, kuris buvo numatytas tvarkant objektus. Tokią praktiką savivaldybės administracija taiko ne atsitiktinai, o tam, kad užkirstų kelią piktnaudžiavimui kalbant apie lėšų panaudojimą kelių infrastruktūros tvarkymui. Kaip informavo  mero pavaduotojas Bernardinas Petras Vainius, kitais metais savivaldybė šią programą žada vykdyti laikantis tolygumo principo seniūnijose, o tai reiškia, kad tos seniūnijos, kuriose yra daugiau sutvarkytų bei asfaltuotų kelių ir gatvių (rajone tokios yra trys seniūnijos – Barzdų, Lukšių ir Žvirgždaičių), teks „atsisėsti ant atsarginio suolelio“, nes prioritetai bus seniūnijoms, kuriose kelių infrastruktūra yra išvystyta prasčiausiai.

Praėjusį antradienį Zyplių dvare vėl rinkosi gyvo „Auksinio proto“ entuziastai. Čia vyko paskutinis šio sezono žaidimas, kuriame, kaip ir pirmajame, susigrūmė trys komandos – „Atrakcija“, „Panoviai“ ir „Mes“. Kaip informavo žaidimo vedėjas Dominykas Černulis, viena iš jų – „Atrakcija“ ypač pasižymėjo šiame žaidime ir papuolė į finalinį žaidimą.

Sutapimas ar tiesiog atsitiktinumas, kad šio sezono gyvo „Auksinio proto“ pirmąjį ir paskutinįjį žaidimus laimėjo „Panovių“ komanda, surinkusi 80 taškų. Nuo jos žaidimo finale tik dviem taškais atsiliko „Atrakcija“. Trečioje vietoje liko komanda „Mes“ (65 taškai).

Kaip informavo Šakių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Irena Petrauskienė, nors pacientų šiomis dienomis pagausėjo, per dieną buvo priimama po 40-45, tačiau su traumomis jie mažai susiję. Padaugėję virusinių infekcijų, daug sergančių vaikų, o visos kitos ligos tokios, kaip visada – aukšti kraujospūdžiai, kraujotakos sutrikimai, šiek tiek su traumomis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento medikai informavo, kad trijose Marijampolės apskrities savivaldybėse jau fiksuojami susirgimų gripu atvejai. Tarp jų – ir Šakių rajonas. Čia nustatyti pirmieji trys gripo atvejai.

Praėjusią savaitę mūsų rajono savivaldybėje registruoti 187 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejai. Daugiausiai šių susirgimų, net 138, fiksuoti amžiaus grupėje nuo 0 iki 17 metų. Nors rajone jau nustatyti ir pirmieji trys gripo atvejai, tačiau, žvelgiant į ilgametę sergamumo gripu statistiką, daugiausiai gripo atvejų fiksuojama žiemos pabaigoje ir pavasario pradžioje.

Lapkričio 29 dieną Kauno rajono Rokų gimnazijoje vyko respublikinio dienoraščio konkurso „Aš einu...“ baigiamasis etapas. Jame dalyvavo didelis būrys 5–12 klasių mokinių iš daugiau nei 30 šalies mokyklų. Tarp jų ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos jaunieji literatai.

Konkurso tikslas – skatinti mokinius dienoraščio forma originaliai išreikšti asmeninius jausmus ir įspūdžius. Rezultatai pranoko lūkesčius, nes mokiniai įrodė, kad yra nepaprastai kūrybingi ir kupini idėjų. Ne išimtis ir šakiečiai, paskatinti savo lietuvių kalbos mokytojų Danutės Aniulienės, Nijolės Vaičiulienės, Jūratės Vizgirdienės ir Rasos Bublaitienės. Deja, sėkmė lydėjo ne visus. Samanta Stankevičiūtė (mokytoja N. Vaičiulienė) užėmė antrąją vietą, o paskatinamąjį diplomą laimėjo Miglė Unguvaitytė (mokytoja D. Aniulienė). Visi konkurso dalyviai buvo apdovanoti padėkos raštais, o prizininkams įteikti skirtukai, kuriuose įrašytos citatos iš jų pačių kūrybinių darbų.

„Draugo“ inf.