Praėjusį penktadienį Šakių agronomų asociacijos valdybos nariai kvietė kolegas agronomus apžiūrėti ekologinį ūkį puoselėjančio slavikiečio Vintauto Kasperavičiaus laukų. Pastaraisiais metais ekologinių produktų paklausa nuolat auga, o iššūkiai, su kuriais susiduria šios produkcijos augintojai, yra nemenki, tačiau slavikiečio agronomo ūkis daugeliui gali tapti pavyzdžiu, kaip galima ūkininkauti ekologiškai, išgaunant iš to maksimalią naudą.

Ekologinis V. Kasperavičiaus ūkis yra ne tik gamybinis – čia auginamos ir sėklos. Ūkininkauja slavikietis jau nuo 1992m., tačiau...

Gedulo ir vilties dieną, birželio 14-ąją, 11.59 val. visa Lietuva sustojo, kad visuotine tylos minute pagerbtų nuo tremties ir kalinimų nukentėjusius tautiečius. Ar teko kada susimąstyti, kokia trumpa, bet taip pat ir prasminga gali būti viena minutė? Pirmą kartą Šakiuose organizuojamos atminties akcijos „Ištark. Išgirsk. Išsaugok“ dalyviai turėjo galimybę pajausti jos svarbą.

1941 m. birželio 14 d. Sibiro kryptimi iš visos Lietuvos pajudėjo pirmieji ešalonai. Jie į nežinią pasiuntė šviesiausius Lietuvos žmones. Skaičiuojama, kad...

Manau, kad savo pareigą prezidentė atliko gerai. Užsienio politikoje labai pasireiškė, Lietuvą pristatė užsienio šalims tvirtindama, kad Lietuva nėra kažkokia maža valstybė, bet stipri. Galvoju, kad ateityje Prezidentė liks politikoje, būtent Lietuvoje.

Teigiamai. Ji turėjo labai tvirtą savo nuomonę, tačiau nepripažindavo savo klaidų. Vis dėlto prezidentas atsakingas už užsienio politiką: palaikė stiprius ryšius su didžiosiomis pasaulio šalimis, tačiau su artimais kaimynais Lenkija, Latvija – prastus. Ji mėgo visais klausimais savo nuomonę pasakyti, bet tokio bendravimo su paprastais mūsų krašto žmonėmis, išvykimo į mažesnius miestus trūko.

Birželio 14 d. apie 15.50 val. specialiosioms tarnyboms buvo pranešta, kad tvenkinyje (dar vadinamoje žvyrduobėje) Gelgaudiškyje Nemuno g., galimai nuskendo žmogus.

Nuvykę į vietą Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojai pradėjo vyro paieškos darbus, kurie užtruko apie pusantros valandos. Pasak Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo inspektoriaus Rolando Pavalkio, buvo nuspręsta kviesti net narus, jų neprireikė, nes 17.46 val. šeši metrai nuo kranto ugniagesiai gelbėtojai rado ir į krantą ištraukė gelgaudiškiečio (gim. 1984 m.) kūną. Pirminiais duomenimis, išoriškai matomų smurto žymių nematyti. Kūnas išvežtas į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyrių mirties priežasčiai nustatyti.

Parama skirta žemdirbiams, kurių 2018 m. dėl sausros patirti augalininkystės produkcijos nuostoliai sudarė ne mažiau kaip 30 proc. ūkio bendros vidutinės metinės 2015–2017 m. produkcijos vertės.

Dar tą patį vakarą sužinoję apie dingusį asmenį policijos pareigūnai jo pradėjo ieškoti: buvo apieškoma Nemuno pakrantės teritorija, miškai, pakeltas pasieniečių sraigtasparnis. Pareigūnams buvo pranešta, kad vyras su savimi turėjo meškerę ir socialinės globos namų darbuotojams nurodė, kad eina žvejoti prie Nemuno. Į pagalbą buvo pasitelkta ir narai gelbėtojai, kurie pradėjo ieškoti vyro Nemune. Ir taip ieškojo dingusio asmens keturias dienas, kol penktadienį, kaip informavo Šakių rajono policijos komisariato viršininkas Aušrys Kvederevičius, asmuo buvo surastas Kaune, ligoninėje, jis buvo su tam tikrais kūno sužalojimais. Policijos pareigūnai aiškinasi aplinkybes, kas jam buvo nutikę ir kur jis buvo visą tą laiką. Kadangi asmuo nemoka sklandžiai reikšti savo minčių, tyrimas gali užtrukti.

„Draugo“ inf.

Birželio 13 d. apie 18.50 val. prie prekybos centro, esančio Šakiuose V. Kudirkos g., buvo pavogtas jaunuoliui (gim. 1998 m.) priklausantis dviratis „Mckenzie CS641816”. Nuostolis 200 eurų.

Birželio 13 d. apie 15 val. gautas pranešimas, kad Sintautų sen. Užsienių k. griovyje rastas automobilis „Opel Zafira”. Pirminiais duomenimis, automobilį vairavo Kudirkos Naumiesčio sen. Tarpučių I k. gyventojas (gim. 1963 m.), kuriam nustatyta 2,80 prom. girtumas. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę.

Birželio 14-ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. 1941 m. birželio 14 d. NKVD pradėjo masinius lietuvių areštus ir trėmimus į Sibirą, jie tęsėsi iki 1953-ųjų. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, šiuo laikotarpiu iš Lietuvos buvo ištremta daugiau kaip 132 tūkst. žmonių, tarp jų apie 4 tūkst. 500 ir iš mūsų rajono. Dalis tautiečių mirė iš bado ir šalčio, dalis buvo nužudyti, tik nedaugelis sugrįžo Lietuvon. Vienas iš išgyvenusiųjų – iš Lukšių valsčiaus kilęs Juozas Ulinskas, mielai pasidalijęs savo prisiminimais.