Darius MIKELIONIS
Rugpjūčio 25 dieną Prūseliuose vykęs bendruomenės centro narių susirinkimas viešumon iškėlė ilgą laiką egzistavusią probemą: dėl dviejų kaimo gyventojų tarpusavio rietenų gerokai susikomplikavo visuomeninis kaimo gyvenimas, bendruomenės centras nesinaudoja ES fondų teikiamos paramos privalumais. Tą pačią savaitę sueigą surengė ir Girėnų bendruomenės centras. Girėniškiai parodė, kad gyventi galima visiškai kitaip nei kad gyvena prūseliškiai.
Bendruomenės centro
pūlinys sprogo
Ant bendruomenės centrų kūrimosi bangos pataikęs Prūselių bendruomenės centras keletą metų, kaip ir didžioji dalis kaimiškųjų rajonų bendruomenės centrų, gyvavo. Parašydavo vieną kitą projektėlį vietiniams fondams, surengdavo vieną kitą kamerinį renginuką. Ko nors rimtesnio prūseliškiai imtis nesiryžo.
Rugpjūčio 25 dieną centro nariai ketino išsirinkti naują centro valdybą, patvirtinti naują bendruomenės centro pirmininką. Jie, kaip ir kiti Lietuvos kaimiškųjų bendruomenės centrų nariai, nori dalyvauti projektuosi, gerinti savąjį, kaimiškąjį, gyvenimą. Į sueigą atvyko 19 esamų bendruomenės narių ir būrelis vietinio jaunimo. Tačiau prūseliškiai pagaliau ryžosi išspręsti ir vieną jų gyvenimą trukdžiusią nemenką problemą.
Dabar jau oficialiai aišku, kad visus penkerius centro gyvavimo metus tarp žmonių tvyrojo įtampa ir nesutarimai. Nors ir neoficialiai, tačiau apie Prūselių bendruomenėje tvyrančią įtampą, kartais paremtą tik tam tikrų asmenų ambicijomis, jau senokai žinojo ir rajono valdžia. Nesutarimus tarp bendruomenės centro narių pastebėjo ir Šakių seniūnas Alfonsas Jakas, vicemeras Algimantas Damijonaitis bei rajono bendruomenių asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė, administratorė Lina Viliūšienė. Tačiau bendruomenės centras visuomeninis darinys, kurio gyvavimą lemia tik patys centro nariai, tad valdžia į minėtus procesus kištis negalėjo.
Pastarojo susirinkimo metu bendruomenės nariai kaime tvyrojusios įtampos kaltininkėmis įvardino dvi vyresnės kartos gyventojas, kurias sieja ne tik gyvenamoji vieta, bet ir giminystės ryšiai iš vyrų pusės.
Nepasitenkinimą kultūrinių renginių organizavimu susirinkime išreiškė ir kaimo jaunimas, įteikęs bendruomenės centro valdybai raštą su nepatenkintų paauglių parašais. Jaunimas nori, kad savaitgaliais vyktų šokiai ir kitokie jaunimui skirti renginiai. Laisvalaikio salės renginių organizatorė tikino, kad jaunimas yra nekultūringas ir nedrausmingas, tad jaunimas pasižadėjo pats rūpintis tvarka ir saugumu renginių metu.
Atėjo problemų
sprendimo metas
Susirinkimą stebėję rajono vadovai tokį prūseliškių sprendimą sveikino: pačių kaimo gyventojų rankose ateitis, konfliktus turi spręsti tik vietiniai žmonės. Jie patys privalo žmogui, kuris kaišioja pagalius į ratus, pasakyti Stop!. Mes norime girdėti apie Prūselius tik gerus atsiliepimus, vykdomus naujus projektus. Ir tikrai tikiu, kad tai padaryti jūs galite, - kalbėjo tąkart G.Šnirpūnienė.
Naujuoju bendruomenės centro pirmininku tapo svetimas žmogus kaimyninio Bedalių kaimo gyventojas Kęstutis Kasperavičius: prūseliškių manymu, neutralus žmogus, nelabai žinantis senus kaimo gyventojų nesutarimus, kolektyve palaikys ramybę ir santaiką.
Tai ne pirmas Šakių rajono bendruomenės centras, apie kurio vidinius konfliktus sužinojo visuomenė. Prieš porą metų, taip pat dėl asmeninių nesutarimų, viešai marškinius skalbėsi dar vieno Šakių seniūnijos bendruomenės centro, Briedžių, nariai. Tiksliau, dvi narės: dėl ne visai, to meto briediškių manymu, skaidrios veiklos perrinkta bendruomenės centro vadovė ir naujoji, tuo pačiu metu vadovavusi ir kaimo kultūros namams moteris. Konfliktai baigėsi, kai bendruomenės centrui vadovauti ėmėsi visiškai naujas žmogus. Šiuo metu šis bendruomenės centras turi jau ketvirtąjį vadovą, ruošia ne vieną projektą kaimo gerbūviui gerinti.
Gyvena turtingai
ir turiningai
Paskutinę rugpjūčio savaitę visiškai priešingas vaizdas buvo kito Šakių seniūnijos bendruomenės centro sueigoje Girėnų kaime. Jau mažiausiai ketvirtą kartą draugėn sukvietę kaimo gyventojus ir iš čia kilusius asmenis, bendruomenės centro aktyvistai pristatė per metus nuveiktus darbus. Jų nuveikta nemažai, tačiau svariausias bendruomenės centras įgyvendino 20 tūkst. litų vertės projektą, kurį finansavo Žemės ūkio ministerija.
Projektą turėjome užbaigti dar pernai, tačiau užstrigo dokumentų tvarkymas. Bet nieko tokio, dabar jau galime džiaugtis rezultatu,- kalbėjo visus ketverius bendruomenės centro gyvavimo metus jam vadovaujantis Zigmas Povilaitis. Už minėtus 20 tūkst. litų girėniškiai įsigijo įgarsinimo aparatūrą ir kilnojamąją medinę sceną. Šį 6 tūkst. litų vertės statinį pagamino šakiškė UAB Hidrokesta, o šventės metu išbandė ne tik vietiniai muzikantai bei šokėjai, bet ir bendravardžiai iš Vilkaviškio rajono Girėnų kaimo kultūros centro kapelininkai.
Iš viso per centro gyvavimo metus girėniškių labui įvairių projektų dėka jau pritraukta per 40 tūkst. litų. Z.Povilaitis tik nuogąstauja, kad vargu ar pavyks pasinaudoti KPP lėšomis pagal programą LEADER. Blogiausia, kad mes neturime savų patalpų. Ačiū, kad mus priglaudė Zanavykų krašto muziejus. O kiek žinau, pretenduoti į LEADER programos lėšas galima tik turint savas patalpas,- kalbėjo Z.Povilaitis.
Tikisi jaunimo pagalbos
Ši mintis centrui neduoda ramybės jau ne vienerius metus. Girėniškiai jau ruošia dokumentus ne mažiau kaip 100 kv. metrų ploto priestatui prie esamo muziejaus pastato. Girėnų centras turi sąskaitoje išsaugojęs prieš keliolika metų gimtajam kaimui Amerikos lietuvio J.Domeikos paaukotus 15 tūkst. JAV dolerių (apie 40 tūkst. litų). Šie pinigai, anot Z.Povilaičio, būtų gera darbų pradžia. Tačiau žinant, kiek statybos dabar kainuoja, be rajono valdžios ar kitų rėmėjų pagalbos neišsiversime,- kalbėjo pirmininkas.
Anot jo, girėniškiams būtina turėti savas patalpas bendruomenės centras dabar jau vienija per 70 tikrųjų narių, kasmet į centro narius įstoja vis daugiau jaunimo jų šiuo metu yra per 30 proc. Aš to ir viliuosi: ateis jaunimas, jiems geriau matyti, ko labiausiai reikia savam kraštui, jiems lengviau susigaudyti dokumentuose, jie galbūt daugiau idėjų turi,- neslėpė Z.Povilaitis. Ir lyg juokais argumentavo: Va, pačioje pradžioje pabandėme imtis iniciatyvos, norėjome sutvarkyti Girėnų tvenkinio salą, įruošti ten aikštyną. Ir iškart gavome nuo aplinkosaugininkų per nagus esą savavališkos veiklos ėmėmės per arti vandens telkinio. Dabar žiūriu rausia kažkas ant paties tvenkinio kranto pirčiai pamatus, ir nieko...
Tai ne vienintelis rajono bendruomenės centras, kuris, net jei kartais ir kyla kokių nors nedidelių ginčų viduje, sugeba gyventi turiningai ir turtingai. Gražias šventes nuolat rengia, projektuose dalyvauja Griškabūdžio, Plokščių, Panovių, Sudargo ir daugelis kitų rajono vietovių bendruomenių centrų.
Į puslapio viršų |
