logo
 
  str str2 pasl
mes
   
 
 
juo1
 

 

Padaryk puslapį pirmu 

sud_gidas

sakieciai

 

 
 
 
 
rekl-Past
 

Redaktorius: Darius Mikelionis,
tel. 8-605-19458

Direktorė: Brigita Januškevičienė, tel. 8-610-15150

Korespondentai: Neringa Motiejaitytė, tel. 8-601-14388
Birutė Šareikienė, tel. 8-601-13444
Aušra Maass, tel. 8-601-14421

El.paštas: daugtaskis@takas.lt

baibokas

SMS: draugas ar priešas?

bruks

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Kone prieš 13 metų į Lietuvą įsiskverbė naujųjų technologijų banga, atnešusi daug pokyčių mūsų kasdienybėje. Susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis (SMS) tarp jaunimo vis dar populiarus. Jauno žmogaus gyvenime trumpųjų žinučių atsiradimas suteikė didesnes bendravimo galimybes. Psichologų nuomone, neribotas virtualus bendravimas gali sąlygoti ir neigiamas pasekmes.

Be SMS gyvenimo neįsivaizduoja
Šešiolikametei šakietei Ernestai mobilusis telefonas yra neatsiejamas kasdienybės daiktas. Ji telefoną turi nuo šeštos klasės. “Be mobiliojo telefono kaip be rankų. Nors visada patogiau yra paskambinti, negu susirašinėti. Bet pirmenybę teikiu susirašinėjimui SMS”,- kalbėjo Ernesta. SMS galima siųsti tyliai ir ramiai, niekam netrukdant. Todėl mobilusis telefonas visada kartu - tiek miegant, tiek namuose ir mokykloje.
Anot merginos, šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę susisiekti su tau artimu žmogumi bet kur ir bet kuriuo metu. Nuolatinis trumpųjų žinučių rašymas, pasak Ernestos, neigiamos įtakos lietuvių kalbos įgūdžiams jai neturi. Nors ji žino, kad daugelis jos amžiaus pažystamų specialiai sutrumpina žodžius. Dažnai pakeičia kai kurias žodžio raides, kad greičiau parašytų žinutę. “Kartais daug drąsiau pasakyti tai, ką nori, susirašinėjant, negu kalbant tiesiogiai su žmogumi”,- pasakojo Ernesta. Žinoma, anot jos, trumposiomis žinutėmis susirašinėjimas jai niekada neatstos tikrojo bendravimo. Kol kas ji nejaučia didelių pokyčių nuo to, jog dažnai su žmonėmis bendrauja tik SMS.

Telefonas nėra ryšio tarp žmonių garantas
“Daugelis galvoja, kad bendravimas yra tiktai žodinis. Bendravimas - tai ir neverbalinė kalba, tai yra kūno kalba. Susirašinėjant žinutėmis, tu kūno kalbos nematai. Nežinia, kaip tas žmogus tuo metu jaučiasi, kokios jo nuostatos”,- kalbėjo viena iš rajono psichologių Nijolė Ranonytė. Žmonėms bendraujant, tik 7 proc. informacijos gaunami vien iš turinio, 38 proc. informacijos gaunama iš kalbos garso, balso ypatybių, intonacijos. Susirašinėjant SMS balso žmogus negirdi, nejaučia intonacijos, negali pasakyti, kaip tas žmogus jaučiasi. “Kartais niekinantis žvilgsnis gali būti iškalbingesnis už pasakytus žodžius. Susirašinėjimas trumposiomis žinutėmis nerodo jutiminio pojūčio, o SMS turinio emocijos, išreikštos simboliuose, gali neatitikti realios žmogaus būsenos. Telefonas sukurtas perduoti informaciją, bet aš abejoju, ar jis atlieka socialinio bendravimo funkciją”,- kalbėjo psichologė N. Janonytė.

SMS – kontrolės įrankis
Vis jaunesnio amžiaus vaikai įsigyja mobiliuosius telefonus. Vaikas nuolat skambina mamai ir klausinėja: “Ką man daryti? Ką pasiimti valgyti?”. Anot psichologės, tai atima galimybę vaikui pačiam priimti kasdieninius sprendimus. Nuolatinis SMS siuntimas yra savotiška aplinkos kontrolė: “Ką veiki? Kur dabar eisi?”. Tokio pobūdžio žinutės, kurias labai dažnai rašo paaugliai savo draugams, yra kontroliuojančiosios, abejojama, ar visiems tokio turinio žinutės patinka.
Dažniausia užmezgant pažintį trumpųjų žinučių pagalba tekstas būna toks: “Koks tavo vardas? Kiek tau metų? Kur tu mokaisi?”. “Tai nėra bendravimas, tai tik faktų rinkimas. Tokiu atveju būtina ilgai nelaukus pereiti į dviejų žmonių tiesioginį bendravimą. Tik tada galėsi pajusti, ar tas žmogus, su kuriuo susirašinėjai, tau patiks, ar nepatiks. Užsitęsęs bendravimas virtualioje erdvėje yra nepilnavertis, dažnai susirašinėjant žmogus gali būti su kauke”,- kalbėjo psichologė N.Janonytė.

Žinutėmis suvedinėja sąskaitas
Tarp paauglių pasitaiko tokių žinučių, kurių turinys yra nešvankus, nepadorus, gąsdinantis. “Daugiau esu susidūrusi su mergaitėmis, kurios kenčia nuo nepadoraus turinio žinučių. Jeigu užkliūva kuri nors mergaitė, ji sulaukia gausios informacijos, vulgaraus pobūdžio žinučių. Tokios žinutės vulgarios, aistringos, labai daug intymumo. Paaugliai, spręsdami tarpusavio nesusipratimus, neigiamo turinio žinutėmis užatakuoja savo auką”,- sakė psichologė.
Tokių žinučių siuntėjai nesutarimus sprendžia virtualioje erdvėje, bręstančio amžiaus vaikus tai gali labai sunkiai paveikti. Blogiausia tai, kad vaikai apie grėsmes nepasisako artimiesiems, o problemas bando spręsti savarankiškai. “Jauni žmonės turi mokytis atviro bendravimo, būti komunikabiliais. Kai kuriose mokyklose pageidaujama, kad būtų specialus žmogus, kuriam būtų galima pasisakyti apie neigiamo turinio gaunamas žinutes”, - kalbėjo psichologė.

Padėti netinkami pamatai lemia visą gyvenimą
Prieš pirkdami mobilųjį telefoną, tėvai turėtų vaikams paaiškinti telefono naudojimo būtinybę. Vaikai turi žinoti, kad gali tėvams pasisakyti, jeigu kenčia nuo smurtinių, grasinančių žinučių. Deja, realybėje taip būna labai retai.
Galimybė siųsti SMS bet kuriuo metu ne visada gerai, nors tai yra vienas iš mobiliojo telefono privalumų. Žmogus gali būti nepasirengęs bendrauti, galbūt jo savijauta yra tokia, kad nieko nenori matyti ir girdėti. Gavęs žinutę, žmogus tampa tarsi priklausomas – jis mano, kad būtinai reikia atrašyti siuntėjui. Kuomet vaikai pamokų metu slapta susirašinėja, atsiranda dėmesio koncentracijos problemų, nukenčia mokymosi rezultatai.
Žinučių turinyje daug žodžių “parazitų”. Vyresnio amžiaus žmonės, kurie rašo taisyklingai su visais kableliais, varnelėmis, nesupranta jaunimo rašomų trumpųjų žinučių teksto. Žodžių gramatinės sandaros nėra, SMS turinys dviprasmiškas, kalba išsikraipiusi. Pasak psichologės N. Janonytės, vienoje konferencijoje lietuvių kalbos mokytojai kėlė klausimą, kad tiek dešimtokų, tiek dvyliktokų rašyboje pasitaiko sutrumpinimai. Logopedės tai įvardino “švepla kalba”: rašyboje pradingsta š raidė, kuri pereina į sch raidžių junginį. Jaunas žmogus dar neturi gerų rašybos įgūdžių, o trumpąsias žinutes rašantis vaikas įgauna netinkamų rašybos įgūdžių. Tuomet tokia kalba atkeliauja į mokymosi užduotis ir apsunkina vaiko mokymąsi.
Lietuvių kalbos mokytojos Onos Riklickaitės nuomone, protingiems vaikams, kurie noriai mokosi, susirašinėjimas SMS ar kompiuteriu neturi neigiamos įtakos rašybai. Protingų vaikų klasėse yra nemažai. Neoficialiais duomenimis, kalbama, kad Švietimo ir mokslo ministerija bandys priimti pataisas, jog nereikėtų rašyti š, č, ž. Tų raidžių, kurios rašomos su varnelėmis.


Į puslapio viršų 

 

Griežtai draudžiama DRAUGO paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DRAUGĄ kaip šaltinį.

end