Palankūs pastarojo savaitgalio orai leido Šakių rajono žemdirbiams dar labiau sumažinti nepjautų laukų skaičių. Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus atstovai negalėjo tiksliai pasakyti, kiek iki rugsėjo 5 dienos rajono žemdirbiams dar buvo likę doroti derliaus. Paskutiniųjų rugpjūčio mėnesio dienų duomenimis, rajone jau buvo nuimta apie 63 proc. pagrindinių kultūrų derliaus.
Pirmoji rugsėjo savaitė leido Šakių rajono žemdirbiams praktiškai nesustojant doroti likusį laukuose šių metų derlių. Jei grūdines kultūras (miežius, kviečius, rugius ir kt.) žemdirbiai jau buvo beveik nuėmę, tai rapsų laukai vis dar vilnijo subrendusiais stiebais. Rugsėjo 3 dieną rajono ūkininkas Algimantas sakė, kad ir jo laukuose grūdinės kultūros jau nuimtos, o rapso iki tos dienos buvo nuimta kiek daugiau nei 20 proc. Iki savaitės pabaigos žemdirbys tikėjosi rapsą apdoroti.
Iki rugpjūčio 30-osios rajono žemdirbiai jau buvo nuėmę per 63 proc. penkių populiariausių kultūrų derliaus. Tai maždaug tiek pat, kiek tądien buvo nuimta visoje Lietuvoje vidutiniškai. Šie duomenys galbūt visiškai tiksliai ir neatspindi tikrosios padėties, nes savivaldybių Žemės ūkio skyriai remiasi atskirų seniūnijų pateikta informacija, o skyrių informacija remiasi ir žemdirbiškos veiklos statistiką pateikianti Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema.
Dar javapjūtės pradžioje gyręsi kone rekordiniu derliumi (buvo laukų, kur biro net iki 10 tonų kviečių iš vieno hektaro), Šakių rajono žemdirbiai neapsiriko. Remiantis rajono seniūnijų pateikta informacija, iš vieno hektaro rajono ūkininkai vidutiniškai prikūlė apie 7 tonas kviečių, maždaug puspenktos tonos miežių, beveik pusketvirtos tonos rugių, daugiau nei 6 tonas kvietrugių. Derlingos šiemet buvo ir kitos kultūros: žirnių biro beveik po 4 tonas iš hektaro, avižų pustrečios tonos, rapso beveik 3 tonos. Praktiškai visų minėtų kultūrų derlingumu šakiečiai pranoko Marijampolės apskrities vidurkį, dar didesnis derlius rajono laukuose užaugo lyginant jį su šalies derlingumo vidurkiu. Pavyzdžiui, pačios populiariausios kultūros rajone kviečių (šiemet Šakių rajono ūkininkai deklaravo iš viso beveik 27 tūkst. hektarų vasarinių ir žieminių kviečių) derlingumas rajone siekia 7 tonas, tuo tarpu Lietuvoje vidutininškai prikuliama iki 5,8 tonų iš hektaro.
Tačiau tai dar nėra galutiniai duomenys. Visiškai užbaigus pagrindinių penkių kultūrų derliaus dorojimą, rodikliai gali ir pasikeisti. Smulkieji ūkininkai, tokie, kaip Sintautų seniūnijos ūkininkas Juozas, valdantis per 100 hektarų žemės, derlingumo neskaičiuoja tol, kol vyksta intensyvi javapjūtė. Jo ūkyje nėra tokios modernios technikos, kaip L.Stonkuvienės agroserviso įmonėje čia kombainistas, vos išleidęs pripildytą kombaino bunkerį į grūdus vežančią traktoriaus priekabą, jau žino, kiek iš kokio ploto javų lauko jis prikūlė.
Jei šiemet Šakių rajono žemdirbiai gali džiaugtis itin geru derliumi, tai ne itin džiaugiasi derliaus supirkimo kainomis. Jei pavieniai ūkininkai, pardavinėjantys savo pagamintą produkciją Zanavykų turguje, už maišą miežių ar kviečių gauna 25-30 litų (maždaug 500-600 litų už toną), tai stambesnieji žemdirbiai nesidžiaugia dabartinėmis grūdų supirkimo kainomis. Jei dar šių metų birželį už kviečius žemdirbiams buvo siūloma 716-785 litų už toną, už rugius 602-724 lito už toną, už miežius nuo 524 litų už toną, tai liepą, vos pradėjus doroti derlių, kainos vidutiniškai jau buvo kritusios apie 20 procentų. Ir krito kone kasdien. Pavyzdžiui, rugsėjo 4 dienos duomenimis, bendrovė Kauno grūdai maistinius kviečius (priklausomai nuo jų klasės) supirkinėjo po 480-600 litų už toną, rugius po 460 litų už toną. O pašariniai javai buvo dar pigesni: kviečiai kainavo 420 litų už toną, miežiai 400 litų už toną, kvietrugiai 350 litų už toną, avižos 320 litų už toną.
Tokios kainos, dar javapjūtės pradžioje tikino rajono žemdirbiai, riečia juos į ožio ragą. Vien dėl to, kad daugiau nei dvigubai šiemet šoktelėjo pagrindinių žemdirbystei reikalingų trašų kainos. Nors pastaruoju metu ir atpigo, didelės įtakos žemdirbių darbui ir pelnui turi degalų kainos.
Iš viso Šakių rajono žemdirbiai (paraiškas pateikė 4432 žemdirbiai) šiemet Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaravo beveik 91,7 tūkst. hektarų įvairių pasėlių. Populiariausiomis kultūromis išlieka kviečiai jų rajone iš viso buvo pasėta apie 27 tūkst. hektarų. Rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus duomenimis, antra pagal populiarumą kultūra grikiai. Jų rajono žemdirbiai deklaravo per 19 tūkst. hektarų. Populiari tarp šakiečių žemdirbių kultūra yra miežiai (per 12 tūkst. hektarų) bei rapsai (per 9 tūkst. hektarų). Nors metų pradžioje rajono ir visos apskrities žemdirbiai žodžiais kovėsi su Marijampolės cukraus fabriko vadovybe dėl didesnių cukrinių runkelių supirkimo kainų ir žadėjo šios kultūros apskritai neauginti, tačiau šių metų deklaracijose nurodoma, kad rajono laukuose vis dar auga apie 1,5 tūkst. hektaro šios kultūros.
Draugo inf.
Į puslapio viršų |
