Spalio 22 dieną rajono savivaldybės salėje vyko du seminarai ūkininkams: Agrarinės aplinkosaugos programos ir aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimas ūkininkų ūkiuose bei Biodegalų gamyba ir naudojimas. Seminarus negausiai auditorijai vedė Žemės ūkio rūmų vyriausiasis specialistas ekologiniam žemės ūkiui ir agroaplinkosaugai Henrikas Germanavičiaus bei Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas.
Žemės ūkio rūmų Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas negausiai susirinkusius ūkininkus supažindino su biodegalais biologinės kilmės skystu kuru transportui, gaminamu iš augalinės kilmės aliejaus. Lietuva, kaip ir visa ES, beveik neturi iškastinės energijos išteklių, todėl labai svarbu maksimaliai išnaudoti atsinaujinančių energijos išteklių potencialą, ypač transporto sektoriuje.
Jei ankščiau plėsti biodegalų gamybą buvo skatinama dėl to, kad sumažėtų gamtos tarša, šiltnamio efekto dujų emisija, padidėtų užimtumas žemės ūkyje ir panašiai, tai dabar svarbiausias tikslas didinti nepriklausomybę nuo iškastinių energijos išteklių.
R.Lipskis teigė, kad jog ES Komisija dar vasarį parengė pranešimą ES biodegalų strategija, kuriame apžvelgiamos biodegalų gamybos ir naudojimo gairės nuo 2010 metų. Strategijoje numatyta remti biodegalų gamybą ir užtikrinti, kad jų gamyba ir naudojimas visame pasaulyje darytų teigiamą poveikį aplinkai. Taip pat siūloma pasirengti plačiam biodegalų naudojimui, gerinti jų konkurencingumą sąnaudų požiūriu. Strategija numato, kad jau 2020 metais biokuro degaluose turi būti ne mažiau kaip 10 proc. Todėl R.Lipskis paragino rajono žemdirbius kuo daugiau užauginto derliaus parduoti biokuro gamybai.
Šiemet rajone deklaruota 112 hektarų vasarinių kvietrugių, 143 hektarai žieminių kvietrugių, 18,5 hektaro žieminių kviečių, apie 2,8 tūkst. hektarų vasarinių ir žieminių rapsų ir per 60 hektarų kitų kultūrų, skirtų biokuro gamybai. Tačiau tai tik maža dalis visų pasėlių, o jų rajone yra beveik 92 tūkst. hektarų.
Žemės ūkio rūmų vyr. specialistas ekologiniam žemės ūkiui ir agro aplinkosaugai Henrikas Germanavičius konsultaciniame seminare Agrarinės aplinkosaugos programos ir aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimas ūkininkų ūkiuose kalbėjo ne tik apie įprastai ūkininkaujančius, bet ir apie ekologinius ūkius. Šiuo metu Šakių rajone yra per 40 ekologiškų ūkių. Tačiau šis skaičius gali ir neaugti, nes, pasibaigus penkerių metų sutarties įsipareigojimo laikui, daugelis ūkininkų šio verslo gali atsisakyti. Ekologiškai ūkininkauti žmonėms trukdo ir jų neskatina sumažėjusios ES išmokos. 2004 2006 metais pradėję ekologiškai ūkininkauti ūkininkai už javų pasėlius gaudavo 1436 litus, o naujai pradedantys ekologiškai ūkininkauti pagal 2007 2013 metų programą už šią kultūrą tegaus 742 litų išmoką. Už daržoves ankstesniu laikotarpiu gavo 1902 litus, dabar 1519 litų. Uogynais besiverčiančių ūkininkų išmoka taip pat sumažėjo. Ankstesniais metais pradėję ūkininkauti gauna 2534 litus, o naujai ėmęsi uogininkystės tik 1781 litą. Tačiau deklaruojantys pievas ir žalienas anksčiau gavo 407 litus, o naujai ūkininkaujantiems ši išmoka pakilo iki 438 litų.
Norą imtis ekologinio ūkininkavimo atšaldo ir tai, kad pradedantieji ekologiškai ūkininkauti ar jų įgalioti atstovai privalo laikytis Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir išklausyti Ekologinio ūkininkavimo pagrindų kursą ir privalo pateikti po jų gautą pažymėjimą sertifikavimo įstaigai ne vėliau kaip iki sertifikato išdavimo datos. Nepateikus kursų baigimo pažymėjimo kopijos sertifikavimo įstaigai, nebus išduodamas ekologinės gamybos ūkio sertifikatas, tai yra ūkis nebus pripažintas ekologinės gamybos ūkiu. Visos ligtolinės pastangos nueis vėjais.
Draugo inf.
Į puslapio viršų |
