Birutė ŠAREIKIENĖ
Vasaros pabaigoje Šakių savivaldybės salėje buvo pristatytas Suvalkijos nacionalinio parko projektas. Tąkart pristatyme dalyvavo projekto autoriai, savivaldybės atstovai bei asmeniškai informuoti tų vietovių, kurias žadama įtraukti į nacionalinio parko teritoriją, gyventojai. Tačiau žmonės parko įkūrimui nepritarė. To pasekmė - šiomis dienomis Aplinkos ministerija nutarė parko steigimą laikinai sustabdyti.
Parko vizija
Suvalkija vienintelis etninis regionas, iki šiol neturėjęs nacionalinio parko. Parko idėjos autoriai mano, kad jį įkūrus, bus lengviau apsaugoti etninius ir istorinius objektus bei pritraukti į šį Lietuvos kraštą daugiau turistų. Idėja puoselėjama jau daugiau kaip 30 metų. Pasak vasarą Šakiuose projektą pristačiusių autorių, nacionalinis Suvalkijos parkas neįsivaizduojamas be Šešupės, vietovių, kurios susijusios su garsiausiais suvalkiečiais.
Nacionalinis Suvalkijos parkas pagal parengtą pirminį projektą kuriamas 10 tūkst. ha Vištyčio regioninio parko pagrindu, kuris pagal savo statusą negali vadintis nacionaliniu. Naujas nacionalinis parkas užimtų 31,4 tūkst. hektarų plotą. Jo teritorija driektųsi vakarinėje Vilkaviškio savivaldybės dalyje nuo Vištyčio, apimdama Virbalį, Paežerius, iki Kudirkos Naumiesčio, Sintautų seniūnijos, nesiekdama Šakių miesto.
Šio projekto steigimą inicijavo Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, planą parengė Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyrius. Tačiau projektą pristatant Šakiuose, tarp gyventojų kilo didelis triukšmas ir nepasitenkinimas dėl gresiančių veiklos parko teritorijoje suvaržymų. Atsižvelgusi į tai, Aplinkos ministerija parko plano rengimą laikinai sustabdė.
Informacijos netrūko
Projekto autoriai žmones apie naujo nacionalinio parko steigimą informavo dar praeitų metų rudenį, žiemą vyko detalūs planuojamų į parką įtraukti vietovių tyrimai, diskusijos tarp organizatorių, planuotojų, Kultūros paveldo departamento, Aplinkos ministerijos atstovų. Tyrimų metu tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu rasta daug vertingų objektų, kuriuos būtina išsaugoti.
Didžiausią nerimą steigiant nacionalinį parką kėlė vietos gyventojų nuotaikos. Todėl buvo organizuoti susitikimai su kaimų, siūlomų įtraukti į nacionalinį parką, gyventojais seniūnijose. Žmonės galėjo susipažinti su siūlomo nacionalinio parko ribų žemėlapiais, o susitikimuose planuotojų bei organizatorių atstovai išklausė gyventojų pasiūlymus, atsakė į rūpimus klausimus.
Parko steigėjai iš viso išsiuntė 2750 informacinių laiškų gyventojams ir gavo 500 parko idėjai nepritariančių atsakymų. 38 pasiūlymai buvo gauti ir iš mūsų rajono, Kudirkos Naumiesčio seniūnijos.
Bijo apribojimų
Kadangi kuriamas parkas teiks ne tik džiaugsmą ir kažkokią naudą, bet ir tam tikrų apribojimų: būtų draudžiama žaloti vertybes (nukasti žemes, sunaikinti augalus), teritoriją ūkinėms reikmėms naudoti tik suderinus su aplinkosaugininkais, ribojamos statybos. Žmonės tokių apribojimų nenori, dėl jų daugiausia nuogąstauja žemdirbiai.
Rajono vicemeras Algimantas Damijonaitis pastarosiomis dienomis kalbėjo, jog yra užregistruoti 430 gyventojų, nesutinkančių su parko steigimu, prašymai. 50 proc. iš jų gyvena miesteliuose, o 50 proc. - ūkininkauja. Kaip pilietis, kurio žemė priklauso nacionalinio parko teritorijai, A. Damijonaitis taip pat išreiškė savo poziciją: Ta žemė, kurioje vystoma intensyvi žemdirbystė, neturėtų būti nacionalinio parko teritorijoje. Jis pasiūlė įtraukti tik tas teritorijas, kurios ir dabar priklauso draudžiamoms zonoms ir yra saugomos. Tai pašešupiai, Novos draustinis.
Daugelis gyventojų, kurių žemės papuls į parko teritoriją, nesupranta, kam rajono gyventojams apskritai reikalingas parkas ir suvaržymai. Jie motyvuoja tuo, kad daug kraštovaizdžio sugadinta melioruojant laukus.
Dar vasarą parko įkūrimu besirūpinantys ramino, jog su kiekvienu siūlomos įtraukti į saugomas teritorijas žemės naudotoju bus individualiai tariamasi ir diskutuojama. O prievarta joks sprendimas nebus priimamas. Tačiau, prabėgus dviems mėnesiams, padėtis nepasikeitė, steigėjams su žmonėmis vieningos nuomonės rasti taip ir nepavyko. Aplinkos ministerijos kolegija pripažino, kad aplinkosaugos reikalavimus būtina suderinti su gyventojų norais, tačiau tai užims nemažai laiko ir pastangų.
Į puslapio viršų |
