Keturios su puse valandos – geros dainuojamosios poezijos dozė

Septynioliktame respublikiniame gitaros muzikos vakare „Bičnamyje“ pasirodė simbolinis skaičius atlikėjų – septyniolika bardų iš Vilniaus, Kauno, Raudondvario, Raseinių, Jurbarko ir Šakių.

Vakarą pradėjo simbolinę ugnį uždegęs šio renginio sumanytojas, Šakių gitaristų klubo vadovas Arūnas Danielius. Padainavęs savo kūrybos dainą, renginio vairą jis perdavė vedėjai, puikiai bičiulei, Tauragės kultūros klubo „Vakarutė“ atstovei Daivai Genienei, kuri apie kiekvieną atlikėją buvo sukaupusi nemažą jo kūrybos dosjė.

 

Nieko nelaukusi, ji į sceną pakvietė pirmąjį dalyvį – bardą, medžio drožėją, pedagogą, kelių vaikiškų knygelių autorių – Romą Naidzinavičių iš Kauno.

„Vis keliauju nuo praeito amžiaus 7-ojo dešimtmečio pradžios gitaros grifu kaip geležinkelio bėgiais, o gal savotiškais muzikos laiptais, aukštyn – žemyn, aukštyn – žemyn, forte, piano, legato, glissando. Su laime, meile, džiaugsmu, nesėkmėmis, liūdesiu – taip, kaip ir mano dainos, taip ir gyvenimas mano bėga“, – apie save rašo muzikantas. Jo muziką papildė jaunoji smuikininkė Jovita Šiugždinaitė.

Kitas šventės dalyvis – Edmundas Janušaitis iš Kauno. Dievo apdovanotas ne vienu talentu – bardas, poetas, rašomojo ir dainuojamojo žodžio dermės ieškotojas. Renginio vedėja, prieš  pasirodymą kalbindama Edmundą, juokavo, kad jis knygą parašo ir išleidžia greičiau nei skaitytojai spėja surasti žinią apie tai internete.

Scenoje pasirodžiusį kriūkietį Zuzę (Juozą Bacevičių) klausytojai visad pasitinka su šypsena. Ne be reikalo renginio vedėja jį apibūdino kaip nuoširdų ir iki nuogumo atvirą muzikantą: „Jis savotiškas fenomenas, sugebantis pasidalinti savo egzistenciniu liūdesiu, bet nenuliūdinti klausytojų. Sugebantis aplinkiniams be pastangos padovanoti šypseną.“

Gerai atpažįstamo balso savininko – Vaidoto Mineikio (Vilnius) – sceninis vardas – Vėjas. Apie jį renginio vedėja sako: „Jis toks... kartais – švelnus brizas, kartais ievomis kvepiantis pavasaris, retkarčiais – vėjas su pūga. Būna, kad ir skersvėjis... pagirgždina širdies duris, paklebena akių langines, viesulu dainų žodžiais prasikošia per mintis ir atmintį ir... jis jau kitur. Kitame festivalyje, kitame laike arba kitoje vienatvėje.“

Dar vienas atlikėjas kviečiamas į sceną – tai Kastytis Petryla iš Raseinių. Pritardamas gitara atlieka dainas, kurių žodžius parašė pats. „Kastytis – ne tik gitarų meistras ir jų „gydytojas“, jis dar ir jūreivis...“ – pasakoja vakaro vedėja ir priduria, kad jo padarytos gitaros yra patekusios ir į ne vieno žymaus muzikanto rankas. Du „Bičnamyje“ groję bardai taip pat yra išbandę šio meistro sukurtas gitaras. Anot vedėjos, padarytas gitaras jis skaičiavo iki 120, vėliau skaičių pametė.

Nuotr. Pirmą kartą festivalyje dalyvavęs dvidešimtmetis Mantas Bakšys pakerėjo publiką savo balsu.

Šiltai ir profesionaliai scenoje pasirodė raseiniškiai Andriejus Radčenko ir Rytas Germanavičius.

„Patinka groti visiškoje gamtoje. Tada būna įdomus jausmas, tarsi gamta man diriguotų. Esu susapnavęs dainą. Sapnuoju muziką. Garsais. Groju, girdžiu“, – sakė Andriejus, dirbantis mokytoju muzikos mokykloje.

„Rytas muzikos, dainų nekuria. Jo misija yra talkinti, akompanuoti, praturtinti kitų bardų muziką. Universalus menininkas, dailininkas, geras žmogus“, – taip scenos kolegą apibūdino Andriejus.

Renginio vedėja juokavo, kad jei operos žanre žinomi „Trys tigrai“, tai penktadienio vakarą „Bičnamyje“ pasirodys trys lapinai: Lapinskas, Lapėnas ir Lapienis. Pirmasis iš šios trijulės pasirodė vilnietis Augustas Lapinskas, eiles rašantis nuo dvylikos metų, todėl savo dainų žodžiams belieka parašyti tik muziką. Šiemet „Bičnamyje“ jį pakvietė dalyvauti pirmosios šakiečių šventės dalyvis Mindaugas Bastys.

„Jeigu renginio afišoje nematau Sauliaus Lapėno pavardės, būnu šiek tiek nustebusi, – sakė D. Genienė, pristatydama jurbarkiškį bardą, Šakių gitaristų klubo Garbės narį, nuolat dalyvaujantį įvairiuose respublikiniuose bardų festivaliuose: – Be galo gilus, santūrus, tiesus ir charizmatiškas žmogus. Bardo genai tokie stiprūs, kad juos paveldėjo ir dukra Laura. Sauliaus muzikoje girdime tai, kas jam rūpi, kas skauda, tai, kuo jis kvėpuoja.“

Jauniausias dalyvis Ignas Lapienis iš Raudondvario sugebėjo prisibelsti į klausytojų širdis. „Jei taip groja būdamas devintokas, įsivaizduokime jį po keleto metų“, – žavisi Daiva.

Renginio vedėja pristatė ir dalyvį iš Šakių – pirmą kartą festivalyje dalyvavusį dvidešimtmetį Mantą Bakšį. Nors vaikinas autorinių dainų nekuria, tačiau pakerėjo savo balsu.

Vakaro finalinis akordas – grupės iš Kauno „Ponas Niekas“ koncertas. Jos įkūrėjas Eimantas Švelnys „Bičnamyje“ yra grojęs ne kartą, tačiau pasirodymas su grupe buvo debiutinis. Penkių jaunuolių muzika gal jau ir pavargusiems klausytojams suteikė energijos.

Pasak A. Danieliaus, šis muzikos vakaras parodė, kad kyla atlikėjų meistriškumas: „O mes einam į profesionalumą...“

Projekto „Esam zanavykai“ rubriką „Kūrėjai“ tema „Keturios su puse valandos – geros dainuojamosios poezijos dozė“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.