Septynioliktame respublikiniame gitaros muzikos vakare „Bičnamyje“ pasirodė simbolinis skaičius atlikėjų – septyniolika bardų iš Vilniaus, Kauno, Raudondvario, Raseinių, Jurbarko ir Šakių.

Vakarą pradėjo simbolinę ugnį uždegęs šio renginio sumanytojas, Šakių gitaristų klubo vadovas Arūnas Danielius. Padainavęs savo kūrybos dainą, renginio vairą jis perdavė vedėjai, puikiai bičiulei, Tauragės kultūros klubo „Vakarutė“ atstovei Daivai Genienei, kuri apie kiekvieną atlikėją buvo sukaupusi nemažą jo kūrybos dosjė.

Prieš septyniolika metų Ritiniuose organizuotoje pirmoje Sūrių šventėje sūrius pagamino ir pristatė apie 30 šeimininkių. Šiais metais liepos 30 d. organizuotame tradiciniame renginyje dalyvavo devyni sūrių gamintojai ir siūlė įvairiausių dydžių bei skonių sūrių: saldžių, su kmynais, morkomis, su džiovintais vaisiais, rūkytų, keptų ir dar visokių.

Šventės pavadinimą „Nuo mažiausio iki didžiausio“ 1999 m. sugalvojo Ritinių kultūros namų direktorė Zita Ilgūnaitienė, kuriai ir kilo mintis surengti tokią šventę.

Jau nuo rugsėjo antrosios pusės Šakiuose duris atvers VšĮ „Mena meną“ menų studija, kuri turės ką pasiūlyti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Tai sena pagaliau išsipildžiusi įstaigos savininkės bei direktorės Justės Želionienės svajonė. Ji jau subūrė stiprią komandą, turi palaikančius partnerius, o patalpose – baigiamieji remonto darbai. Netrūksta ir ateities planų.

Nuo mokyklos laikų į meną linkusi, nors Dailės mokyklos taip ir nebaigusi J. Želionienė VU yra įgijusi komunikacijos ir informatikos bakalaurą, studijuoja paveldo informacijos ir komunikacijos magistrantūroje, turi savo ūkį, dirba kultūros srityje, kuria išskirtinius ir vienetinius papuošalus, yra dviejų vaikučių mama, tačiau studija – sena jos svajonė. Tad dar pernai žiemą atsitiktinai radusi nuomojamas patalpas Kęstučio gatvėje moteris suprato, jog rado būtent tai, apie ką ji seniai svajojo. Aprodydama 130 kv. m patalpas (esančias Kęstučio gatvėje, virš V. Venslovaičio fotostudijos – red.) J. Želionienė sako, kad dar neprasidėjus remonto darbams žinojo, kur bus jos darbo zona, kur stovės keramikos krosnis, kur dirbs kolegos. Šiuo metu purviniausi darbai baigti, reikia sudėti grindis, įrengti apšvietimą, vežtis baldus.

Liepos pabaigoje tautodailininkai jau keturioliktą kartą Zyplių dvaro sodyboje susirinko į plenerą „Zyplių žiogai“. Čia dešimt dienų gyveno, tapė ir kalė geležį, siuvinėjo ir audė, minkė molį ir drožė iš medžio, ieškojo naujų kūrybos formų 45 menininkai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir Rusijos.

Šakietė, greitai 95-metį švęsianti tapytoja Elena Ruzgienė nepraleido nė vieno plenero ir sako, kad čia visada jaučiasi labai gerai. Tiesa, ji pasigenda senųjų tautodailininkų bendrijos „Dailiaus“ narių, kurie plenere jau nedalyvauja.