Sima BURKŠAITYTĖ

Ne paslaptis, kad Šakių rajono verslo ir turizmo informavimo centrų finansavimas mažėja, ne kartą gvildentas ir jų išlikimo klausimas. Kol kas sprendimai atidėti iki pavasario, centrų veikla tęsiasi, stengiantis prisiderinti prie sunkmečio sąlygų.

Nuotr. E. Plančiūnienė teigė, jog Naujųjų metų išvykas pernai žmonės pradėdavo planuoti jau vasarą, o šiemet nevėlu tai daryti ir gruodį.

Kelionės tapo neįkandamos

Paklausta, kur labiausiai mėgsta keliauti šakiečiai, Šešupės euroregiono turizmo informacijos centro direktorė Eglė Plančiūnienė nusišypsojo: „Šakiečiai keliauja į Kaliningrado sritį“. Anot jos visiškai natūralu, kad žmonės atsisako poilsinių kelionių, nes net patys pigiausi paskutinės akimirkos pasiūlymai daugelio kišenei neįkandami. „Jei 2007 – 2008 metais spalį jau būdavo per vėlu galvoti apie Naujųjų metų sutikimą svečioje šalyje, tai šiemet laisvų vietų sočiai. Anksčiau Naujųjų metų sutikimą užsienyje rekomenduodavome pradėti planuoti jau vasarą“,- prisiminė netolimą praeitį E. Plančiūnienė. Ji teigė, kad dabar jau nėra reikalo skubėti, nes kelionių agentūrose pilna laisvų vietų. „Septynių, devynių dienų kelionei į Egiptą šventiniu laikotarpiu gali gauti bilietą kad ir šiandien –  tarptautinis kelionių organizatorius „Tez tour“ vietų turi apsčiai. O juk poilsis Egipte pats pigiausias. Tai ką tada kalbėti apie kitas šalis?“- aiškino sunkmečio kelionių tendencijas E. Plančiūnienė.

 
Gyveno taupiai

Paklausta, kokia turizmo informacijos centro ateitis, direktorė atsakė, jog ji miglota. „Kadangi mes esame viešoji įstaiga, todėl metų gale nesistengiame kuo skubiau išleisti susikaupusių pinigų, taupomės juos kitiems metams. Santaupos šiais metais mums labai palengvino gyvenimą. Stengiamės be reikalo neišlaidauti, todėl ir bado nejaučiame“,- kalbėjo turizmo informacijos centro direktorė.

E. Plančiūnienė džiaugėsi, kad iš agentūros veiklos šiemet surinkta ne ką mažiau lėšų nei pernai. „Mes apskritai daugiau pinigų gauname iš agentūros veiklos, nei iš projektų. Mūsų darbo pobūdis susiklostė tarsi savaime, čia ištisai eina žmonės, kuriems reikia vizų, draudimo, lėktuvų, keltų bilietų“,- pasakojo E. Plančiūnienė. Turizmo informavimo centras šių metų spalio pirmą dieną turėjo uždirbęs nepilnai 10 tūkst. litų.

Verslo informavimo centro direktorė Aurelija Baužaitė apgailestavo, kad jos vadovaujamas centras šiais metais uždirbo žymiai mažiau pinigų, nei pernai. „Pernai iš savo veiklos uždirbome 43 tūkst., o šių metų pirmajame pusmetyje tik 7 tūkst. litų“,- teigė verslo centro direktorė. Ji teigė, jog pernai gavo 95 tūkst. iš Ūkio ministerijos ir 32 tūkstančius iš savivaldybės. „Trijų darbuotojų įstaigai tai buvo visai neblogos pajamos“,- pastebėjo A. Baužaitė. Direktorė teigė, jog dabar centrui išgyventi padeda santaupos.

Meras Juozas Bertašius puse lūpų yra užsiminęs, kad viena iš išlikimo sunkmečiu strategijų galėtų būti turizmo informavimo centro jungimas su verslo informavimo centru. „Tačiau kol kas, bent iki balandžio mėnesio, verslo centras pinigų nereikalauja. Jei jie sugebės susitvarkyti patys, nebus būtinybės jungti“,- tikino meras. Jis teigė, jog pagrindinis reikalavimas šiuo metu verslo centrui užsidirbti pinigų, juolab, kad projektai tikrai suteikia daug galimybių. „Savivaldybė verslo centrui teikia patalpas ir sutinka mokėti už jų išlaikymą. Tai yra daug. Visa kita, netekus Ūkio ministerijos paramos, lieka spręsti verslo klubui ir pačiam centrui“,- kalbėjo meras.

Meras teigė, kad turizmo centrui priekaištų neturi, nes jis visada įsitenka asignavimuose, nesiskundžia, kad neišgyvena. „Jie dirba ir niekam neužkliūva“,- kalbėjo J. Bertašius.

Paklausta, ką mano apie centrų susijungimo idėją, E. Plančiūnienė teigė, kad kol nieko nenutarta, neverta ir komentuoti, bet jei reikės jungtis, tai ir diskusijų nebus. „Nuo manęs šie sprendimai nepriklauso. Tikrai nesipriešinsiu, kad ir kas būtų nutarta, nes pati puikiai suprantu, jog reikia į viską žvelgti realiai. Krizės metu ne mums vieniems reikia išlikti. Reikia matyti ir kitus, negali reikalauti visko tik sau“,- kalbėjo turizmo informavimo centro direktorė. Šio centro dalininkai yra trys – Šakių rajono savivaldybė, Šešupės euroregiono Šakių biuras ir UAB „Gulbelė“, kurios patalpose centras ir įsikūręs.

A. Baužaitė teigė, jog centrai būtų jungiami tik tuo atveju, jei tikrai nebūtų kitos išeities, būtų neįmanoma išlaikyti darbuotojų. „Tačiau mūsų buhalterė pusę darbo dienos dirba vietos veiklos grupių veikloje. Galbūt kaip nors pavyks išsisukti“,- kalbėjo A. Baužaitė.

A. Baužaitė teigė, jog gruodžio 8 dieną atėjo žinia iš ministerijos apie galimybę pildyti paraiškas minimaliam finansavimui. „Kol kas dar daug kas neaišku, tačiau galbūt ir yra galimybė gauti kažkiek lėšų. Kol kas gyvename iš santaupų, rengiamės teikti paraiškas europiniams fondams“,- pasakojo verslo informavimo centro direktorė.

Kaip žinia, neseniai buvo svarstoma, ar verslo centras reikalingas verslininkams, ar tai tik objektas, kuris siurbia biudžeto lėšas. J. Bertašius tikino, jog visada laikosi principo negirti tol, kol darbas yra tik patenkinamas. „Iki šiol jie taip ir dirbo. Man atrodo, jog ne visos galimybės užsidirbti buvo išnaudotos“,- teigė meras.

Rajono valdžia laikosi nuomonės, jog sugriauti, priešingai nei atstatyti, yra lengviausia, todėl neskuba priimti radikalių sprendimų. Verslo centrui buvo pasiūlyta pagalvoti, kaip galėtų pagerinti savo veiklą. Neseniai įvykusi verslininkų konferencija parodė, kad pastangų esama. „Susidarė įspūdis, kad direktorė suprato mūsų pastabas ir rodo norą dirbti“,- kalbėjo meras. Jis teigė, kad aukštus reikalavimus verslo centrui kelti skatina sėkminga Vilkaviškio verslo centro padalinio veikla. Jis užsidirba ne tik sau, bet gali padėti ir kitiems.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."