| Lietuvius Irane gelbėjo visi, bet ne Lietuva |
|
|
| Penktadienis, 17 Birželis 2011 13:08 | ||||||
Ema BILEVIČIŪTĖ 2010 metais pagal mainų programą į Gruziją studijuoti išvyko keturi studentai, tarp kurių buvo ir šakietis Karolis Miliušis, patyręs nemalonių gyvenimo išbandymų. Jaunuoliai, keliaudami po svečias šalis, buvo apvogti ir skaudžiausia tai, kad iš Lietuvos diplomatų nesulaukė jokios pagalbos, kurios tada jiems taip reikėjo. Nuotr. Karolis neslėpė, kad dvi savaitės Irane buvo labai įtemptos, tačiau nesigaili, turėjęs galimybę aplankyti šią šalį. Mainų programa Gruzijoje Kelionė pagal mainų programą Gruzijoje buvo pilna įspūdžių, nes tai kalnuota vietovė, kurioje yra ką pamatyti. Šią šalį vietos gyventojai vadina „Europos balkonu“, todėl pavasario semestras netruko greitai prabėgti. Gegužės pradžioje, likus mažiau nei mėnesiui iki egzaminų, studentai nusprendė dešimčiai dienų nuvykti į netoliese esantį Iraną, juk tokia galimybė pasitaiko ne kiekvienam. Turėdami nemažai laisvo laiko visur pramogavo, susipažino su šalies gamta ir kultūra, o daug pamatę, jau paskutinę savo kelionės dieną, planavo grįžti atgal į Gruziją, ruoštis egzaminams. Tačiau paskutinioji diena buvo lemtinga, nes autobuse bemiegant, kai važiavo sienos su Turkija link, iš jų buvo pavogti pasai ir dalis pinigų.
Beldėsi į duris, kurių niekas neatidarė Studentai pradėjo ieškoti pagalbos įvairiose ambasadose, tačiau liūdniausia tai, kad mažiausiai pagalbos sulaukė iš Lietuvos Respublikos ambasados Turkijoje, kuri yra atsakinga už lietuvius Artimuosiuose rytuose, nes Irane nėra LR ambasados. Kai visose ambasadose darbuotojai ieškojo išeičių, kaip studentams greičiau grįžti į Gruziją ir sėkmingai pabaigti sesiją, Lietuvos ambasados darbuotojai liepė kuo greičiau grįžti į Lietuvą, nes kitos išeities nėra. Pasak Karolio, sunkiausia buvo tai, kad bilietai buvo jau seniai nupirkti ir likę Gruzijoje, todėl grįžti į Lietuvą ir po to vėl vykti į Gruziją užbaigti sesijos, kainuotų 2500 Lt. Žinoma, namiškiai nelaimėje nepaliktų, tačiau Irane nėra tarptautinių pervedimų paslaugos, todėl studentai puolė į neviltį. „Ką mes dabar darysime?“ Kelias dienas studentai buvo apimti siaubo. Neturėjo Irane jokių artimųjų, draugų ar pažįstamų, kurie pagelbėtų nelaimėje. „Ką mes dabar darysime?“,- tokios mintys pirmiausiai aplankė pašnekovą, kai jau rodėsi nėra jokios išeities. Tačiau jiems pasisekė, kad iraniečiai buvo labai svetingi ir duodavo vandens, priimdavo pernakvoti, pamaitindavo, kartais nemokamai autobuso bilietus atiduodavo, visur vežiodavo dėl dokumentų tvarkymosi. Gruzinų konsulas taip pat svetingai priėmė ir nuramino, kad neteks miegoti gatvėje. Vengrų konsulas sutvarkė visus reikiamus dokumentus, ko negalėjo padaryti LR ambasada Turkijoje. Žinoma, studentai kreipėsi pagalbos ir į savo artimuosius, kad šie susisiektų su Užsienio reikalų ministerija Lietuvoje ir praneštų apie susidariusią situaciją, nes, pasak Vengrijos konsulo, tai turėtų būti vienas pirmųjų žingsnių atsitikus tokiai bėdai. Tačiau čia studentų artimieji sulaukė nemalonaus atsakymo: „Iš LR ambasados Turkijoje nėra gauta jokių žinių apie studentus iš Lietuvos, kurie buvo apvogti ir neturi jokių asmens tapatybės dokumentų“. Pasak pašnekovo, į bet kokį užduotą klausimą buvo atsakoma, kad su užsienio ambasadomis dirbanti moteris dabar atostogauja, o ją pavaduojanti tikrai nieko nežinos. Kelionė atgal su nuoskauda širdyje Ši, pilna nerimo ir nežinomybės, kelionė truko dvi savaites. Tik tada Gruzijos ambasadai Irane pagaliau pavyko susitarti su Azerbaidžano ambasada (ko LR ambasada Turkijoje net nebandė daryti), kuri leido kirsti jų valstybės sienas, kad lietuviai galėtų grįžti į Gruziją ir pagaliau, išsilaikę egzaminus, grįžtų atgal į Lietuvą. Studentai nuvyko į visas reikiamas instancijas ir gavo reikalingus dokumentus. Tos dienos vakare gruzinai nupirko bilietus, kad keturi lietuviai pagaliau galėtų saugiai grįžti ir nereiktų rūpintis dėl papildomų išlaidų. Gruzijos konsulo ir sekretoriaus palydėti dar po dviejų dienų sėdo į lėktuvą ir šiltai išlydėti grįžo atgal į Gruziją. Ten išsilaikę sesiją, gegužės 31 d. grįžo į gimtąją šalį, kuri taip traukė po tokių sunkių išbandymų. Tačiau liko nuoskauda širdyje, jog nelaimėje gelbėjo visi, tik ne Lietuva. Pasidalink naujiena su draugais
3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved." |
| Taip pat skaitykite | |
Paieška
Klausimas
Archyvas
Klausimas - atsakymas
Jie kalba...
Dar skaitykite:
Numerio nuotraukos
Skelbimai
Orai Šakiuose
Paskutinės naujienos
Renginiai Šakiuose
Reklama
UAB "Daugtaškis" 2008-2010 Visos teisės saugomos




Ema BILEVIČIŪTĖ






















