Ema BILEVIČIŪTĖ

Ketvirtadienį Griškabūdyje lankėsi būrys piligrimų, kurie nešini sunkiu kryžiumi,  skleisdami tikėjimą, keliauja ne tik per visą Lietuvą, bet aplankys ir svečias šalis. Taip jie planuoja įveikti daugiau nei 2 tūkst. kilometrų ir rugsėjo 11 d. pasiekti savo kelionės tikslą. Visi piligrimai trykšta energija ir užsidegimu, jų tarpe ir garbaus amžiaus senolė iš Kaišiadorių rajono.

Nuotr. Nors piligrimų kelionė pėsčiomis truks daugiau nei du mėnesius, nešant 60 kg sveriantį kryžių, tačiau ryžto ir užsidegimo jiems netrūksta.

Kelionės tikslo siekia nešdami 60 kg kryžių

Šiais metais Joninių diena piligrimams buvo ypatinga. Jie ilgai planavo kelionę, kurios metu nueis daugiau nei 2 tūkst. kilometrų. Tai daug fizinio ir psichologinio pasirengimo reikalaujanti kelionė. Ilgai kaupę jėgas jie pajudėjo nuo Kryžių kalno, kiekvieną dieną aplankydami vis kitas vietas, jų galutinis tikslas -  Medjugorje (Medžiugorija). Šis miestas išgarsėjo, kai prieš 30 metų, birželio 24 d., šešiems Hercegovinos kroatų vaikams apsireiškė Dievo Motina. Nuo tada ši vieta traukia piligrimus iš įvairiausių pasaulio kampelių, todėl manoma, kad jau dabar čia apsilankė daugiau nei 30 milijonų turistų. Birželio 30 d. būrys tikinčiųjų iš visos Lietuvos atkeliavo į Griškabūdį, kur juos garsiais plojimais pasitiko kunigas Vytautas Užkuraitis ir parapijiečiai. Tačiau įdomiausia yra tai, kad kelionės metu jie neša 60 kg sveriantį kryžių. Kodėl kryžių? Kryžius, tai kančios simbolis, o kartu ir mūsų išganymo, atpirkimo ženklas, jungiantis žemę su dangumi. Tai ne pirma jų ilga kelionė, trunkanti tūkstančius kilometrų, nešant sunkų kryžių: „Jau buvom ir į Šventąją žemę nuėję su šiuo kryžiumi, taip pat pas Joną Paulių II, kuris dabar yra palaimintasis. Taip pat grįžom atgal iš Lurdo į Šiluvą“, – pasakojo viena iš piligrimių.

 
Užsidegimas 77 metų senolės akyse

Piligrimų kelionėje dalyvauja daug žmonių, kurie tvirtai tiki tuo, ką daro, o daro tai iš meilės Dievui. Visiems nuostabą kėlė tai, jog žygyje dalyvauja 77 metų senolė, tai vyriausia piligrimė. Ji minėjo, kad dažnai dalyvauja vienadieniuose žygiuose, tačiau tokio atstumo (ji keliauja nuo Kryžių kalno iki Lenkijos sienos) dar neteko eiti: „Kai aš namuose paeinu vos 100 metrų, tai pradeda širdis daužytis. Dabar nuėjome beveik 200 km, o mano sveikata kiekvieną dieną vis gerėja“,- juokavo vyriausioji žygio dalyvė. Ji neslėpė to, kad pirmosios dienos buvo labai sunkios, tačiau dabar kiekvieną dieną vis lengviau ir lengviau. Senolė pasakojo, kad mintį žygiuoti jai pakišo klebonas ir nereikėjo ilgai jos įkalbinėti. Kai papasakojo savo sūnui, jog žada eiti pėsčiomis per tokį karštį per visą Lietuvą, jis nė kiek nesutriko: „Eik, mama, mes ir be tavęs čia susitvarkysim“.  Ji, žinoma, supranta, kad tai labai didelis iššūkis garbingame amžiuje leistis į ilgą ir varginančią kelionę, tačiau sakė, kad visiškai nesigaili, ir taip džiaugiasi, kad apsakyti negali. Pažvelgus į jos akis tikrai matėsi didžiulis užsidegimas ir neblėstantis ryžtas, kuris jai neleidžia sustoti.

Piligrimų tarpe yra sesuo vienuolė, rašytoja Birutė Žemaitytė. Apie kiekvieną žygį ji visuomet išleidžia knygą. Vienuolė labai įtaigiai perteikė įspūdžius, patirtus 2006 m. piligriminės kelionės  į Jeruzalę metu. Tada trys dešimtys įvairaus amžiaus tikinčiųjų, nešdami tą patį, 60 kg sveriantį, kryžių, nuo Kryžių kalno pajudėjo Jeruzalės link. Keliaudami pėsčiomis  piligrimai aplankė  skirtingų kultūrų šalis, liudijo katalikų tikėjimą ir viltį, patyrė daugybę įvairių  įspūdžių. Rašytoja sugebėjo įveikti pėsčiomis tūkstančius kilometrų po neseniai atliktos širdies operacijos. Pernai leidosi dar į vieną kelionę, iš Lurdo Šv. Jokūbo keliu į Fatimą: „Tai buvo labai sudėtingas kelias, reikalaujantis daug sveikatos ir ištvermės: stačios kalvos, alinantis karštis ir pėdas deginanti kaitra“,- pasakojo vienuolė. Viena žygio dalyvė apie rašytoją papasakojo, kad autorė tris kartus nueina kiekvieną piligriminę kelionę: vieną kartą eidama pėsčiomis, antrą kartą rašydama knygą, o trečią – ją išleisdama ir platindama.

Šiuo metu piligrimai keliauja Lenkijos sienos link. Jie sustoja įvairiose vietose pavalgyti ir atgauti jėgas. Kaip minėjo viena iš kelionės dalyvių, jie aplankys net penkias valstybes: „Per Lenkiją eisime visą mėnesį, po to užsuksime į Slovakiją, Vengriją, Kroatiją ir paskiausiai į Bosniją ir Hercegoviną“. Taip pat su savimi tikintieji nešasi ir tris vėliavas: viduryje Medžiugorijos Marijos vėliava, iš dešinės šv. Tėvo vėliava, o iš kairės – mūsų trispalvė.

Miestelių gyventojai piligrimų dažnai paklausia, kaip jie jaučiasi, tačiau tie, kurie neša kryžių niekada nesiskundžia, žygio dalyviai keliauja su šypsenomis veiduose ir akyse. Kaip teigė rašytoja, dvasioje krizių nėra, krizė yra tik šėtonui.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."