Asta GVILDIENĖ

Praėjusią savaitę iš kelionės burlaiviu per Baltijos jūrą, kurią organizavo Švedijos Simrishamn ir Šakių evangelikų liuteronų parapijų kunigai, kupini įspūdžių ir pasisėmę naujos patirties grįžo mūsų rajono jaunuoliai: Julius Kelertas, Sandra Butvilaitė, Rasvita Ripinskaitė ir Virginijus Dvylaitis.

Nuotr. Jaunuosius buriuotojus į Baltijos jūrą išlydėjo ir gero vėjo linkėjo Vaikų globos namų direktorius V.Kelertas ir socialinio darbo organizatorė D.Kalinauskaitė.

Mediniu penkių burių švedų laivu per tris dienas jaunieji buriuotojai, išplaukę iš Klaipėdos jūrų uosto, Baltijos jūra įveikė nemažą atstumą iki Švedijos Simrishamn miesto. Pakeliui jie aplankė tik dvi nedideles Danijai priklausančias salas, kuriose, pasak keliauninkų, gyvena po šimtą žmonių ir keletą tūkstančių žuvėdrų. Burlaivio įgulą sudarė 11 žmonių: keturi švedų ir keturi lietuvių jaunuoliai, laivo virėjas ir du kapitonai iš Švedijos.

 
Pirmą kartą burlaiviu plaukę jaunuoliai buvo pilnaverčiai įgulos nariai. Jie vienbalsiai tvirtino, kad kelionė buvo tokia šauni ir kupina įspūdžių, jog nei pirmomis dienomis užpuolusi jūros liga, nei nuovargis dėl miego trūkumo (visi laive miegojo tik po keturias valandas), nei kasdieniai darbai laive, nesugadino nuotaikos ir atpirko visus čia patirtus nepatogumus. „Skrieti vandens paviršiumi, kai gali pats vairuoti laivą, buvo toks nepaprastas jausmas, kokio dar nebuvau patyręs niekada gyvenime“, - dalijosi įspūdžiais Julius.
Didžiausias iššūkis Sandrai – kelionės metu kalbėti tik anglų kalba ir mokytis rišti jūreiviškus mazgus. Šito ji sako, nesitikėjusi, tačiau visai nesunkiai įveikusi. „Pamatę ir Danijos, ir Švedijos kraštus, nusprendėme, kad visur gražu, bet Lietuvoje – gražiausia“, - savo nuomonę išsakė Sandra.

Rasvitai sunkiausiai sekėsi įveikti jūros ligą. Ji sako nesitikėjusi, kad bangų supamas laivas gali daryti tokią įtaką žmogaus savijautai. Tačiau vėliau jūros liga jaunųjų  buriuotojų nebekamavo.  Rasvitą sužavėjo didelis laivo kapitonų dėmesys įgulos saugumu. Su mažiausiomis smulkmenomis ir ne vienu išeities variantu buvo išdėstytos saugaus elgesio taisyklės laive atsitikus nelaimei ar atsidūrus už borto.

Virginijui didžiausias kelionės iššūkis – nusileisti į laivo kajutę, kur jie visi miegodavo. „Aš geriau jaučiausi gryname ore ant denio, o ne uždaroje laivo patalpoje“, - tvirtino jis. Nepaprastas jausmas jaunajam buriuotojui buvo laivo vairavimas naudojant komposą. Iš tiesų, čia jausmas kitoks nei sėdėti už automobilio vairo: nėra kelio, nėra ženklų, nėra paskui ir priekyje plaukiančių laivų. Aplinkui tik vandens ir dangaus žydrynė.

„Didžiausia prabanga buvo prisišvartavus prieplaukose nusiprausti po karštu dušu“, - tvirtino abi merginos, kurioms plaukiant laivu pritrūko higienos patogumų. Pasirodo, vaikinai maudėsi „greituoju būdu“ po šaltu vandeniu. Tačiau, kaip jie abu tvirtino, tai nebuvo toks didelis nepatogumas – veikiau egzotika ir jauno organizmo grūdinimas.

Maistu jaunimas nesiskundė. „Buvome maitinami kaip geriausiame Niujorko restorane“, - tvirtino visi keliauninkai, turėję galimybę paragauti net labai retų, firminių žuvies patiekalų, kuriuos išradingai visai įgulai patiekdavo laivo virėjas.

Po septynių dienų burlaivis prisišvartavo Švedijos Simrishamn mieste, kur jiems visiems buvo įteikti dalyvavimo šioje kelionėje Baltijos jūra diplomai. Karališkai pailsėję jau gerai pažįstamo nuolatinio Šakių vaikų golobos namų Kalėdų Senelio Ulf Johansson namuose, jaunieji buriuotojai keltu sugrįžo atgal į Lietuvą. Ir visi kaip vienas tvirtino, kad sutiktų dar ir dar kartą plaukti ir ateityje neatsisakytų nei vienos kelionės jūra.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."