Praėjusį penktadienį Sintautų pagrindinėje mokykloje buvo sutikta mokytojos, poetės Antaninos Klimaitienės ketvirtoji poezijos knygelė „Prie namų slenksčio“.

Nuotr. A. Klimaitienės (sėdi antra iš dešinės) leidiniu džiaugėsi kolegos, kultūrininkai, literatūrinio žodžio mylėtojai.

Rinkinio posmuose lyg skaidriame gintaro laše sustojęs laikas. Skirsnyje „Gamtos spalvos“ atskleidžiama meilė gamtai, jos grožiui, juntama nakties ramybė, regimos mirksinčios žvaigždės ar vėjyje besisupančios medžių šakos. „Dedikacijose“ vyrauja pagarba svariam Justino Marcinkevičiaus, Juozo Pikčilingio žodžiui, prisimenami artimiausi, jau Anapilin išėję brangūs gyvenimo pakeleiviai. „Pabiros“ traukia lengva ironija, šiandieninės kasdienybės akibrokštais.

Paskutinis knygelės skirsnis „Prie tavo kojų“ skirtas Visagalio Dievo šlovinimui, girdimas užgimimo varpų gaudesys, juntamas sielų atpirkėjo atėjimas.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad dar kitą ketvirtadienį, vasario 16 dieną, minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, todėl, kaip ir kasmet, šią dieną į darbus neisime. Tačiau nepamirškite, kad penktadienis, vasario 17 diena, bus darbo diena. Taip yra todėl, kad šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti.

Kadangi poilsio dienų perkėlimas nėra naudinga praktika, todėl šiemet nuspręsta poilsio dienų nekilnoti. Toks dienų perkėlimas ne tik trukdo stabiliam ir sistemingam įmonių, įstaigų darbui, bet ir gali būti viršijamas Darbo kodekse nustatytas savaitės darbo valandų skaičius.

Taigi visos šventinės dienos, kurios pasitaikys savaitės viduryje – šiemet bus tiesiog pavienės poilsio dienos. Tai vasario 16 d. (ketvirtadienis), gegužės 1 d. (antradienis), rugpjūčio 15 d. (trečiadienis) ir lapkričio 1 d. (ketvirtadienis).

Kai kurios šventinės dienos šiemet sutaps su savaitgaliais. Pavyzdžiui, kovo 11 d. (Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo diena) bei birželio 24 d. (Lietuvoje švenčiamos Joninės) šiemet bus sekmadienį. Šventinės dienos, kurios sutampa su savaitgalio dienomis – neperkeliamos – todėl papildomų poilsio taip pat neturėsime.

Vis dėlto šiemet mūsų šalyje bus ir 3 „ilgieji savaitgaliai“. Vieną gražiausių pavasario švenčių Šv. Velykas šiemet švęsim balandžio 8-9 d. (trys nedarbo dienos, šventinė diena taip pat ir pirmadienis). Vasarą kiek ilgiau ilsėsimės liepos 6 d. – minint Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną (trys poilsio dienos, šventinė diena – penktadienis). Tuo tarpu metų gale, gruodžio 24-26 d., susidarys net penkios poilsio dienos, per kurias švęsime Kūčias ir Šv. Kalėdas (šventinės dienos – nuo pirmadienio iki trečiadienio).

Asta GVILDIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį Šakių kultūros centre vyko pirmosios kaligrafijos pamokas - akcija, kurios metu surinktos lėšos bus skirtos paramos fondui po žemės drebėjimo nukentėjusiems Japonijos žmonėms. Raimonda ir Ričerdas iš Kauno Kyumeikan Kendo mokyklos kvietė nelikti abejingais ir paaukoti įvardijant savo tikslus taip, kaip tai daroma Japonijoje. Į šį pasiūlymą atsiliepė daugiau kaip dvidešimt mūsų kraštiečių, kurie pabandė savo ateinančių metų viltis ir norus užrašyti japoniškais rašmenimis.

Nuotr. Šakiuose pirmą kartą surengta kaligrafijos pamoka sulaukė mūsų  kraštiečių susidomėjimo.

Pasak Raimondos, pravedusios pirmąsias kaligrafijos pamokas, pagal senąsias Japonijos tradicijas, kurios...

(Plačiau paskaityti galite sausio 31 d. laikraščio numeryje arba po savaitės internete)

Sausio 26 dieną Lenkijos Rūdelės (Rutka-Tartak) miestelyje vyko baigiamoji konferencija „Šešupės upės vandens turizmo plėtra“. Mūsų rajonui joje atstovavo Šakių turizmo informacijos centro direktorė Audronė Mieščionaitienė ir vandens turizmo Šešupės upe pradininkas bei organizatorius Vykintas Augustaitis.

Apie 30 specialistų iš Lenkijos, Lietuvos ir Karaliaučiaus krašto išklausė pranešimus apie vandens turizmo galimybes Šešupe. Renginio metu buvo apžvelgta esama situacija, pristatytas numatomas infrastruktūros plėtros ir ateities galimybių planas. A.Mieščionaitienė džiaugėsi, kad konferencijoje buvo pateikta daug naudingos ir įdomios informacijos turistams ir plaukimo baidarėmis entuziastams. Ji kviečia Šakių turizmo informacijos centre įsigyti naują, iš konferencijos parsivežtą leidinuką „Šešupės upės vandens maršruto aprašymas“.

Asta GVILDIENĖ

Lietuvių liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas 1999 metais įsteigė „Aukso paukštės“ metų nominacijas geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Džiugu, kad dar viena paukštė nusileido Šakiuose. Teatro nominacijų skyrimo komisija Geriausiu vaikų, jaunimo teatru 2011 – aisiais pripažino „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studiją ir jos vadovę Viliją Meškaitienę. Šis apdovanojimas bus įteiktas Vasario 16 dienos iškilmėse.

Nuotr. Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos dramos studijos veikla įvertinta aukščiausiu apdovanojimu - „Aukso paukšte“.

Pasak V. Meškaitienės, tokio aukšto apdovanojimo nei ji, nei jaunieji aktoriai gauti nesitikėjo. „Tai tikrai labai svarus paskutinių metų mūsų veiklos įvertinimas, nes...

(Plačiau paskaityti galite sausio 31 d. laikraščio numeryje arba po savaitės internete)

Giedrė PLEČKAITYTĖ

Daugeliui puikiai žinomas visuomenininkas, buvęs tarybos narys Ronius Karopčikas ne veltui didžiuodamasis kalba apie savo žmoną Genovaitę. Pasirodo, ji ne tik gera mama, šeimininkė, bet ir puiki mezgėja, kuri vieną iš savo rankdarbių padovanojo net šalies Prezidentei.

Nuotr. G. Karopčikienė visuomet randa laiko savo pomėgiui. Savo rankdarbiu pagarbą ji išreiškė ir šalies Prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri padėkojo Genovaitei.  

Rankdarbiai teikia nusiraminimą

Rankdarbiai poniai G. Karopčikienei nesvetimi nuo pat vaikystės. Dar būdama maža mergaičiukė ji išsiuvinėjo pirmąjį paveiksliuką su jūreivių atvaizdu, kurį lig šiol savo namuose saugo jos ilgaamžė mamytė. „Mama sakė: „Tada galėsi atsiimti, kai manęs nebus“,- pasakojo šeimininkė. Pomėgį siuvinėti, megzti ir nerti Genovaitė sako perėmusi iš savo mamos taip pat mėgusios tokius darbus. „Mama visada mėgdavo megzti, todėl dar ir dabar kojinių visiems primezga: ir vaikams, ir anūkams“,- sakė ji, pridurdama, jog pati vis tik labiausiai mėgsta nerti vašeliu. Jaunystėje jos nėrinius mama net į Kauną veždavo parduoti.   

Sausio 25 – oji – Pusiaužiemis. Mūsų protėviai tikėjo, kad tą dieną miške savo oloje nubunda barsukas, iškiša galvą apsidairyti ir gulasi ant kito šono. Nors ši data šiandien jau tėra formalumas ir neatspindi besikeičiančios gamtos ritmo, tačiau tikėjimas barsuku reikalingas mūsų žinojimui apie tautą, jos papročius ir tikėjimą. Juos prisimena ir puoselėja mūsų rajono liaudiškos muzikos mylėtojai.

Nuotr. Linksma lietuvių liaudies muzika ir dainos pradėjo naują metinių renginių maratoną.

Sausio 21 dieną jau ketvirtą kartą į Gelgaudiškį pusiaužiemio sutikti ir barsuko žadinti rinkosi liaudiškos muzikos kapelos.  Šventės šeimininkai – Gelgaudiškio kultūros centro kaimo kapela su vadove Nijole Urbanavičiene šiltai sutiko tiek muzikantus iš Patašinės, Slavikų, Sudargo, Girkalnio (Raseinių raj.) ir Raudonės (Jurbarko raj.), tiek nepakartojamąją renginio vedėją, visiems gerai pažįstamą Apoloniją Zizirskienę, kuri pažadėjo tapti ir visų ateinančių švenčių veidu.

Pasak Gelgaudiškio kultūros centro direktoriaus Edgaro Pilypaičio, jau tradicija tapusi šventė tarsi pradeda naują metinių renginių maratoną – visi lyg ir pailsėję po kalėdinių ir naujametinių renginių gausos, pradeda pasiilgti pasižmonėjimo ir pasibendravimo. Beje, ir gamta pusiaužiemį pasitinka su tam tikrais ženklais - diena jau pailgėjusi per avino šuolį. Pagal astronominį kalendorių prie saulėgrįžos šviesiojo paros laiko prisidėjo viena valanda ir devynios minutės. Saulė kasdien aukščiau ir aukščiau kyla, o tamsa po truputį traukiasi.