Rugpjūčio 21 dieną Zyplių dvare įvyko unikali Šakių kultūros centro organizuota etninės kultūros šventė „Jau ir vėjas per ražienas“. Javapjūtės tematika pasirodymus parengė net penkių šalies regionų folkloro kolektyvai.

Nuotr. Kviečių lauke atgimė senoviniai rugiapjūtės darbai, kuriuos demonstravo net penkių savivaldybių folkloro kolektyvai.

Paskutinio vasaros mėnesio rugpjūčio pavadinimas primena apie atėjusį metą pjauti užderėjusius javus. Dabar žemdirbiai, apsišarvavę modernia technika, rugiapjūtės darbus atlieka labai greitai, o dar visai neseniai mūsų protėviai tik savo rankomis įveikdavo akimi neaprėpiamus javų laukus.

 

• Daugiau nuotraukų iš renginio rasite čia.

 
Praėjusį šeštadienį projekto koordinatorės Virginijos Snudaitienės ir kitų Šakių kultūros centro darbuotojų dėka šakiškiams buvo suteikta unikali galimybė gyvai pamatyti senoviniu būdu atliekamus javapjūtės darbus. Šeštadienio popietę Zyplių dvare šurmuliavo gausus būrys senoviniais apdarais pasipuošusių žmonių. Dvaro aplinkos dvasia tarsi visu šimtmečiu sugrįžo į praeitį. Tokį įspūdį sudarė folkloro ansambliai: „Šakija“ iš Šakių, Varėnos kultūros centro Perlojos filialo, „Dagilėlis“ iš Ukmergės, „Kamana“ iš Pagėgių savivaldybės Šilgalių kaimo, „Taduja“ iš Kelmės ir „Santaka“ iš Sintautų.

Asta GVILDIENĖ

Rugpjūčio 18 - 23 dienomis M. K. Čiurlionio memorialiniame muziejuje  Druskininkuose vyko X tarptautinis konkursas – festivalis „Muzika be sienų”, organizuojamas  Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono katedros vedėjos prof. Veronikos Vitaitės, kuriame dalyvavo tiek jauni, tiek jau žinomi atlikėjai iš Lietuvos ir penkiolikos užsienio šalių. Kiekvienais metais čia galima sutikti konkurso – festivalio Garbės narius: profesorių dr. Vytautą Landsbergį ir dailėtyrininką Adelbertą Nedzelskį.

Nuotr. Pirmąjį kartą ir labai sėkmingai šiais metais tarptautiniame konkurse – festivalyje „Muzika be sienų” dalyvavo Šakių meno mokyklos 2-osios fortepijono klasės mokinė Rasa Grinevičiūtė.

Praėjusį penktadienį Baltrušių kaimo gyventojai šventė gražią šventę, kurios metu buvo prisiminti visi šio kaimelio gyventojai. Šventė suartino visų kartų kaimo gyventojus.

Rugpjūčio 20 dieną Baltrušiuose vyko graži kaimo gyventojų šventė. Nors bendruomenė susikūrusi palyginus dar visai neseniai, bet jos darbai yra nemaži. Laikas – tai mūsų metai, valandos, sekundės, akimirkos – visas mūsų gyvenimas, kuris teka tarsi upelio vanduo. Čia ramiai čiurlendamas, čia jau šniokšdamas skverbiasi pirmyn pro kely pasitaikančias kliūtis. Taigi, kuo daugiau tų metų gula ant mūsų pečių, tuo dažniau atsigręžiame į praeitį. Tokie pamąstymai apie greitai bėgantį laiką Baltrušių kaimo bendruomenei padiktavo šventės temą – pagerbti senjorus, kuriems buvo stengiamasi dovanoti nepamirštamas akimirkas. Šventėje nestigo geros nuotaikos ir dėmesio kiekvienam šio kaimo gyventojui. Jos metu buvo apdovanoti gražiausių sodybų šeimininkai, jaunieji tėveliai, kurie pastaraisiais metais susilaukė savo atžalų. Kaimo gyventojus maloniai nudžiugino vaikų suvaidintas „Mažųjų gandriukų“ pasirodymas, kurio scenarijų rašė mokytoja Eglė Mockienė. Be to, žmones linksmino muzikos grupė „Balius“. Sveikinimo žodį tarė Barzdų bendruomenės centro pirmininkė Ilona Leleivienė ir Janukiškių bendruomenės centro pirmininkas Arvydas Babušis.

Baltrušių bendruomenės nariai džiaugiasi turėdami tokius darbščius, kūrybingus, įžvalgius ir kruopščius visuomenininkus, kaip Romutė Butautienė, Danutė Davičikienė, Dalytė Gudeliauskienė, Renata Matusevičienė, Eglė Mockienė bei visuomeniniais pagrindais entuziastingai dirbančius bendruomenės vadovą Kęstutį Kudirką ir seniūnaitį Sigitą Davičiką.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį savaitgalį Šakiuose, Juodojo kaspino ir Baltijos kelio dienai paminėti, buvo pristatytas didelio atgarsio pasaulyje susilaukęs filmas „The Soviet Story“ (vienas iš vertimų „Sovietų pasaka“). Su susirinkusiaisiais po filmo pristatymo bendravo 36-erių latvių režisierius ir scenarijaus autorius, politikos mokslų magistras, šiuo metu rašantis istorijos mokslo daktaro disertaciją, Edvinas Šnore.

Nuotr. E. Šnore (kairėje) vienas pagrindinių tikslų - pakeisti Vakarų šalių požiūrį į tą istorijos etapą, kai XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje buvo masiškai naikinami žmonės.

„The Soviet Story“ pastatytas prieš dvejus metus jau rodytas dvidešimtyje pasaulio šalių. Rusijoje šis filmas sulaukė isteriškos reakcijos – parodžius šį filmą per vieną Rusijos TV kanalą,  prie Latvijos ambasados Maskvoje išsiliejo „Jaunosios Rusijos“ aktyvistų įtūžis – buvo sudeginta E.Šnorės iškamša. Tačiau autorius nemano, kad tai visos Rusijos žmonių nuomonė. E. Šnore įsitikinęs, kad didelė milijoninės valstybės dalis dar nepamiršo, kas vyko Stalino valdymo laikais. Rusijoje filmą oficialiai uždrausta demonstruoti. Tokį reakcingų jėgų išpuolį įtakingas pasaulio leidinys „The Economist“ pavadino „Oskaru“ filmui, drąsiai ir argumentuotai sulyginusiam nacistinį ir sovietinį režimus.

Nors vasara jau baigiasi, bet Žvirgždačių miestelio bendruomenė dar spindi ryškiausiomis spalvomis. Rugpjūčio 21 dieną Žvirgždaičiuose skambėjo vasariški ritmai, kurių pasiklausyti susirinko gausus būrys vietos gyventojų, svečių iš aplinkinių kaimų bei miestelių. Pasak bendruomenės centro pirmininkės Joanos Žukauskaitės – Baubonienės, tokio gausaus dalyvių būrio tikrai nesitikėjo, bet tai tik įrodo, kad stengėmės ne veltui.

Nuotr. Žvirgždaičių aktyvistės: Eglė, Joana, Kristina, Rita, Vida bei Vitolda bendruomenei priminė, kad vasara jau baigiasi, tačiau miestelis dar spindi ryškiausiomis spalvomis.  

Prieš prasidedant oficialiai programai, būrys benduomenės merginų „sugriuvo“ į arklio traukiamą vežimaitį ir važiuodamos miestelio gatvėmis sveikino sutiktus gyventojus, barstė ant jų žiedlapius bei saldainius primindamos, kad vasara dar nesibaigė. Važinėdamos Žvirgždaičių miestelio entuziestės dainavo lietuvių liaudies dainas, kurios atspindėjo šventės pavadinimą „Skleiskime lietuviškų papročių žiedus“. Tai atsispindėjo ir tuomet, kai merginos išbėgo startiniam šokiui - pasiutpolkei. Užgrojus Sadūnų kapelos polkai Žvirgždaičių aktyvistės: Eglė, Joana, Kristina, Rita, Vida bei Vitolda įskriejo į sceną, pasidabinusios lininėmis suknelėmis, gintariniais karoliais, dailiomis skrybėlaitėmis. Sušokusios energingą polką vienos skubėjo prie mikrofonų skelbti šventės pradžią, kitos - sutikti atvykstančius šventės svečius, kuriuos vaišino gira bei gardžiais užkandžiais, paruoštais ištikimiausių miestelio gaspadinių.

Nuo rugpjūčio 7 dienos Šakių kultūros centre eksponuojami plenero „Kalbanti žemė 2010“ dailininkų darbai. Tačiau atsitiko beprecedentis įvykis.

Kaip kalbėjo Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė, rugpjūčio 27 dieną pastebėta, jog trūksta vieno darbo. Kaip paaiškėjo, pavogtas dailininkės Lolitos Rūgytės darbas. Pati L. Rūgytė sakė nenumananti, kas taip galėjo pasielgti. „Tikrai nereikėtų taip elgtis. Matyt, kažkam labai nagučius niežtėjo. Juk jei žmogui tikrai būtų patikęs mano darbas ir jis būtų neturėjęs pinigų jo įsigyti, būčiau padovanojusi. Gera, kai gali padovanoti, o dabar pasielgta labai negražiai“, - teigė dailininkė. Kol kas ji dar neparašė pareiškimo policijai, bet sako ketinanti tai padaryti artimiausiu metu. Ji kalbėjo, kad darbo vertę nustatyti labai sunku. „Galima paskaičiuoti drobę, dažus, tačiau tai kūryba, kurią pinigais labai sunku įvertinti“, - teigė L. Rūgytė. Jai toks įvykis pasitaikė pirmąjį kartą.

A. Papievienė teigė, kad galbūt išvydę darbo nuotrauką, jį kur nors pamatę žmonės atpažins.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Rugpjūčio 15-ąją Sintautuose prasidėjęs tarptautinis menininkų pleneras „Atsiliepk – Žalgiris šaukia!” sekmadienį baigėsi parodos atidarymu. Plenere dalyvavę septyni dailininkai džiaugėsi produktyviai praleistu laiku, sukurtais darbais, aplankytomis vietomis.

Nuotr. Vienintelis dailininkas A. Bagdonas Sintautuose vykusiame plenere dalyvavo ne pirmąjį, o jau trečiąjį kartą.

Plenere, kuris skirtas Žalgirio mūšio sukakčiai bei Lietuvos pergalei pažymėti, dalyvavo šeši dailininkai iš Lietuvos: Valė Vaitkuvienė, Lionė Grigaliūnaitė, Alina Kasiulaitytė, Ieva Bunokaitė, Arvydas Bagdonas, Valentinas Ajauskas ir viena menininkė, dailės mokytoja iš Gusevo (Rusijos Federacijos) – Irina Lorer.