Sima BURKŠAITYTĖ

Birželio 20 dieną visame Šakių rajone vyko daugybė renginių: Sudarge, Barzduose, Griškabūdyje, Zypliuose... Tiems, kurie nesuspėjo atkakti į Zyplių dvare vykusį Pažaislio festivalio koncertą, trumpai apie jį.

Nuotr. Grupė RENDEZ-VOUS: Evelina Sašenko (vokalas), Paulius Zdanavičius (klavišiniai), Nerijus Bakula (akordeonas).

 Šeštadienio pavakarę prie Zyplių dvaro buvo sunku privažiuoti – daugybė mašinų, žmonių iš visos Lietuvos..! Toks didelis svečių antplūdis Zyplius užliejo todėl, kad ten vyko išskirtinis koncertas - “Meilės istorija pagal Edit Piaf”. Koncertavo grupė RENDEZ-VOUS: Evelina Sašenko (vokalas), Paulius Zdanavičius (klavišiniai), Nerijus Bakula (akordeonas).

Norintys pasiklausyti Zyplių dvaro arklidžių pastate vos sutilpo. Salė buvo sausakimša, daug žmonių stovėjo, o dalis muzikos klausėsi atsisėdę ant suoliukų lauke. Oras buvo geras, Zyplių parkas nuostabus, tad tie, kurie į vidų nepateko, galėjo nusipirkti čia pat pardavinėjamo alaus ir klausytis iš pastato sklindančių prancūziškų melodijų, žiūrėti į senų parko medžių žalumą, pasivaikščioti ir tiesiog pasišnekučiuoti.
Na, o pačiose arklidėse atgijo senojo Paryžiaus dvasia – suskambo jau pasaulio muzikos klasika tapusios Edith Piaf dainos.

Išskirtinis E. Piaf muzikos bruožas – savita jausmingumo ir charakterio kietumo dermė. Jos dainas atlikusi E. Sašenko nesistengė paraidžiui kopijuoti šios muzikos karalienės stiliaus (toks bandymas iškart būtų pasmerktas), ji interpretavo visiems žinomas dainas, pateikė jas savitai. Išliko jausmingumas, tačiau nebuvo to Edithai Piaf būdingo kietumo. Kai kam tokia interpretacija galėjo pasirodyti per daug nusaldinta, tačiau viską atpirko puikus dainininkės balsas. Itin malonus tembras, gerai įvaldyta technika.

 

E. Piaf, tikroji pavardė Edith Giovanna Garsion,  (g. 1915 12 19) buvo gatvės artistų dukra: tėvas – akrobatas, o mama, visiškai neskyrusi dėmesio savo dukrai, – dainininkė. E. Piaf savo karjerą taip pat pradėjo gatvėje. Nors buvo tik viena iš daugelio tais laikais Paryžiaus gatvėse linksminusių praeivius artisčių, į ją dėmesys buvo atkreiptas gan greitai. Ir nenuostabu: stiprus, veržlus, jausmingas balsas prikaustydavo kiekvieną, ėjusį prošal.

Šlovė atėjo greitai ir buvo milžiniška. Garbinama ir muzikos karaliene vadinama dainininkė pasižymėjo aštriu charakteriu, tačiau dėl tokios aistringos muzikos, be kurios nei vienas paryžietis neįsivaizdavo savo kasdienybės, jai viskas buvo atleidžiama. Tiesa, buvo ją smerkusių, tačiau dar daugiau ją garbinusių, į kai kuriuos abejotinos moralės poelgius žiūrėjusių pro pirštus. Tik abejingų nebuvo. E. Piaf gyvenimas tikrai nebuvo lengvas, jo paletėje – visa spalvų gama.

Dainininkės mirtis virto nacionaliniu gedulu. Père Lachaise kapinėse susirinko 40 000 gerbėjų. Transportas Paryžiaus gatvėse buvo sustojęs, o toks atvejis buvo vienintelis po II Pasaulinio karo.

Pabaigai – viena garsi E. Piaf citata. „Aš nebijau mirties. Netikiu, kad padariau ką nors ypač blogo gyvenime. Visi mes per savo gyvenimą padarome kažką gero ir kažką blogo, tačiau, tikiu, kad, jei gailimės ir gyvename nuoširdžiai, tą dieną, kai stosime prieš didįjį Teisėją, mūsų sąžinė bus visiškai rami ir nebijosime to, kas mūsų laukia. Aš niekada nesigailėjau dėl meilės. Nesigailiu nieko, ką padariau, ką pažinau, ir jei turėčiau galimybę viską pradėti iš naujo, pakartočiau tą patį. Ir dėkoju dangui už tai, kad suteikė man tokį gyvenimą, kadangi išgyvenau jį visu šimtu procentų ir nesigailiu“.

Ši mintis atspindi ne tik E. Piaf nuostatas, jai pritartų ne vienas mūsų. Turbūt būtent tai, kad E. Piaf dainose įausti daugeliui būdingi jausmai, lėmė, jog klausydami Edith melodijų kito laikmečio, kitos tautos žmonės šią birželio pavakarę atpažino jose savo pačių jausmus.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."