Sima BURKŠAITYTĖ

Rugsėjo 26 dieną vyko Plokščių vidurinės mokyklos 190 metų Jubiliejaus šventė. Šia proga išleista gražiai apipavidalinta ir parengta knygelė “Plokščių mokykla”, pasakojanti apie mokyklos istoriją, pasiekimus,  istoriją, iš jos puslapių skaitytojui šypsosi mokyklos bendruomenės narių veidai. Jubiliejus – trumputis stabtelėjimas, prieš atverčiant 191 istorijos puslapį.

Nuotr. Mokyklos direktorę Nijolę Bitinienę sveikino buvę mokiniai.

Plokščių vidurinės mokyklos šventė – viso miestelio šventė, nes dauguma jo gyventojų – buvę ar esami mokiniai, mokytojai, darbuotojai. Šventės metu koridoriuose aidėjo šūksniai: “Ar prisimenate mane? Sėdėjau antrame suole prie lango...”, “Ar čia Jūs? Vos beatpažinau!” Iki paryčių Plokščiuose netilo šventinis šurmulys: prisiminimais dalijosi ilgai nesimatę mokyklos bendruomenės nariai. Tie, kurie seniai čia viešėjo, turbūt pastebėjo, kokia mokykla išgražėjusi, pasikeitusi.

Per 190 metų Plokščių mokykla keitėsi ne kartą, ji klestėjo ir kovojo už išlikimą. Jubiliejaus proga prisiminkime praeitį.

Keletas istorinių faktų

....1819 metai. Plokščių mokykloje 18 mokinių. Pirmosios žinios apie ją rastos Lenkijoje esančiuose archyviniuose dokumentuose. 1820 m. rugpjūčio 26 d. Seinų kurijos akte rašoma: „Pagal valdžios įsakymą mokyklos gerai organizuotos Naumiestyje, Sintautuose ir Plokščiuose“.

Įrašai istoriniuose dokumentuose, deja, tik punktyrine linija brėžia Plokščių mokyklos istoriją. Žinoma, kad nuo 1879 m. mokykla Plokščiuose veikė nuolat. 1957 m. mokykla tampa vidurine, bet klasių skaičius joje dar kurį laiką nenusistovi. 1969 m. vasario 28 d. mokyklos pastatą nusiaubia gaisras...

 Bet įdomiausia istorijos dalis slypi ne nuoguose faktuose, o atsiminimuose! 1969 metų gaisrą labai ryškiai prisimena tuomet buvusi aštuntos klasės mokinė Genovaitė Dzidolikaitė – Duobienė. Moteris dabar jau su šypsena regi atmintyje vaizdus, kaip jos su drauge apsikabinusios žiūrėjo į liepsnų apimtą mokyklą ir smarkiai verkė. “Mums buvo labai labai baisu, kad mokykla dega. Negalėjome įsivaizduoti, kas dabar su mumis bus, kur mokysimės... Negalėjau sustoti verkusi, verkdama ir grįžau namo”,- pasakojo buvusi mokinė. 

Gaisras, sunaikinęs mokyklos pastatus, nesunaikino noro siekti mokslo – pamokos vyko septyniuose miestelio namuose. Viename name vaikai mokėsi, kitame – pietus valgė, dar kitame – knygas skaitė... Anot G. Dzidolikaitės – Duobienės, jos klasės berniukai buvo tokie pasiutę, kad gyventojai jų nenorėdavo įsileisti į savo namus mokytis. Vienam, išdrįsusiam priglobti jų klasę žmogui, padūkėliai atsilygino už ryžtą: pripylė į šulinį karbito! (Dabar jie, turbūt, skundžiasi šiuolaikiniu jaunimu!) “Mes, mergaitės, verkėme apsikabinusios tų namų močiutę, tiesiog maldavome, kad neišmestų lauk, leistų mokytis. Ir pats direktorius Mečislovas Isevičius atėjęs prašė mus palikti, tačiau niekas negelbėjo, išvarė. Paskui mus priglaudė kitas gyventojas. Tada įvyko stebuklas – jis vienintelis sugebėjo sutvarkyti berniukus! O sudrausmino paprastai: liepė jiems mėšlą mėžti, kitus ūkio darbus dirbti. Praėjo noras krėsti šunybes”,- šypsojosi anuometinių įvykių liudininkė.

1972 m. kovo 3 d. įkurtuves atšventė naujoji mokykla. Joje mokinių išdaigos nesiliauja ir šiandien.

Šventė stebino svečių gausa

Jubiliejaus šventė stebino svečių gausa. Pasveikinti Plokščių vidurinės mokyklos bendruomenės atskubėjo Šakių rajono valdžia – meras Juozas Bertašius, administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, tarybos sekretorė Rima Rauktienė, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Julė Kasparevičienė. Sveikinimo žodį tarė Suomijos ambasadorė Lietuvoje Maja Liisa Kiljunen, Helsinkio universiteto profesorius Hanu Niemi, Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius Stasys Skrodenis, Plokščių seniūnė Laimutė Miliūnienė, rajono mokyklų vadovai, buvę mokytojai, mokiniai. Sveikino Seimo narys Mindaugas Bastys, kiti Seimo nariai per savo atstovus teikė sveikinimus ir dovanas, mokyklos paštas buvo užtvindytas laiškais.

Buvo įteikti Švietimo ir mokslo ministerijos, apskrities, mero, Švietimo skyriaus, mokyklos direktorės  Padėkos raštai visiems mokyklos bendruomenės nariams. Keliems moksleiviams tradiciškai buvo įteiktos Suomijos “Donelaičio draugijos” vienkartinės stipendijos. Šauniausia klase išrinkta 11-oji klasė gavo Plokščių žemės ūkio bendrovės piniginę premiją, skirtą klasės kultūrinei veiklai.

Renginio metu susirinkusius džiugino mokinių koncertine programa, dainavo Plokščių mokyklos mokytoja ir dainininkė Rimantė Poderytė.

Garbingas Jubiliejus teikia vilties

190 metų Jubiliejaus šventėje mokyklos koridoriai buvo pilni žmonių, į kurių gyvenimo istoriją mokykla yra tiesiog įaugusi. Kaip kalbėjo istorijos mokytoja Gražina Kazarian, prie seno mokyklinio suolo susilieja praeitis ir dabartis, čia vyksta amžinas susitikimas – buvę mokiniai atveda savo vaikus.

Todėl ir koridoriuose esančios eksplozijos nebuvo bežadės – iš jų žvelgiantys buvusių mokytojų ir mokinių veidai gyvi čia apsilankiusiųjų atmintyje, čia jie patys dabar ir prieš daugel metų.

Į mokyklą šventės proga atvyko ne tik buvę abiturientai, bet ir tie, kurie mokėsi vos kelerius metus. “Atėjau pasižiūrėti, kaip atrodo mokykla, norėjau pamatyti, ar pasikeitusi. Tikėjausi, kad galbūt sutiksiu pažįstamų, tačiau kol kas nei vieno nemačiau. Šis mano apslankymas – tikra avantiūra, tačiau aš nesigailiu, vaikštau čia, dairausi, aplinka neįpareigojanti. O galbūt dar ką iš pažįstamų surasiu, jei atpažinsiu, aišku”,- šypsojosi koridoriuje sutiktas vyriškis.

Mokyklos direktorė Nijolė Bitinienė kalbėjo, jog į Jubiliejų atvykusius mokytojus, mokinius, svečius sutinka su dideliu pasididžiavimu. “Jei žvelgsime į tai, kiek sąsiuvinių prirašyta per 190 metų – mums mokyklos istorija atrodys labai ilga, jei palyginsime ją su žmonijos istorija – tik vienas mirksnis”,- kreipėsi ji į susirinkusiuosius.

Šis mirksnis labai svarbus, jis liudija jog jau beveik du šimtus metų Plokščiuose yra mokslo židinys. Per tiek metų čia nuoširdžiai dirbo daugybė puikių mokytojų, iškilių asmenybių, išauklėta mokinių, kurių daugelis užima svarbią vietą mūsų visuomenėje.

Lietuvos istorijoje būta epizodų, kai mokykloms išlikti reikėjo ypatingų pastangų. Toks metas, deja, yra ir dabar. O būtent čia – šimtmečius skaičiuojančiose kaimo mokyklose – yra pati šilčiausia atmosfera, gyvas ryšys tarp mokytojo ir mokinio. Kad kaimo mokykla vertybė ne tik oratorių kalbose, bet ir gyvenime, buvo galima įsitikinti pažvelgus į Jubiliejaus proga gausiai susirinkusių žmonių veidus, kupinus susitikimo džiaugsmo ir prisiminimų keliamo virpulio. Ar išsilaikiusios šimtus metų, gyvavusios net ir okupacijos metais mokyklos bus pasmerktos nykti dabar, kai esame nepriklausoma, moderni Europos valstybė? Tikėkime, kad 190 metų Jubiliejus jau yra šioks toks įrodymas, jog kaimo mokyklos sugeba išlikti istorijos verpetuose. Todėl šiandien jį reikia ypač švęsti.

Comments are now closed for this entry


Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos