Su kiekvienais metais tolstame nuo rūsčių praėjusio karo dienų. Nedaug liko ir vyresnės kartos žmonių, menančių tuos laikus. Pasaulis paminėjo Antrojo pasaulinio karo pradžios 70 – ies metų sukaktį. Šakių miestas mini 65–ąsias išsivadavimo metines iš hitlerininkų.

1944 metų vasarą ir rudenį Šakių lygumose ugnies liežuviai rijo sodybas. Liko tik sodybų kaminai ir nuodėgulių krūvos. Šakių apskrities išsivadavimas truko pustrečio mėnesio. Mūšiai vyko Griškabūdžio, Žvirgždaičių, Keturnaujienos, Kudirkos Naumiesčio apylinkėse. Miestas išvaduotas spalio 10 dieną. Šakių karių kapinėse ilsisi apie 2200 karių - miesto vaduotojų.

Šakių vaduotojas eilinis J. Šinkariovas savo prisiminimuose rašė: „ Mes įsitvirtiname apkasuose netoli Šakių, Girėnų kaime. Prieš mus vielų užtvara, minų laukas, prieštankiniai grioviai, priešų kareivių žeminės su kulkosvaidžių lizdais. Vadas pranešė, kad rytoj puolimas. Tikslas – išvyti priešus iš miesto ir įsitvirtinti gynybai bažnyčios teritorijoje. Įsiveržiame į priešo žeminę...Miestas rodos ranka pasiekiamas, bet kiekvienas žingsnis pavojingas. Aplink sproginėja sviediniai ir minos...Mane parbloškia stiprus sprogimas. Gulėjau sužeistas...Paėmė vokiečiai...Buvau mirties ir belaisvių stovykloje, kur tardė ir mušė. Tik 1945 metų pavasarį mane išvadavo“.

Nykiai Šakiai atrodė pokario metais. Pastatai sugriauti, žmonės kapstosi po griuvėsius. Šakių tarpkolūkinės statybos organizacijos stalius G. Dovydaitis pokario metus prisimena: “Miesto atstatymo darbuose pradėjau dirbti karui pasibaigus. Dirbau staliumi. Neturėjau nei dirbtuvės, nei įrankių. Įsikūrėme griuvėsiuose. Ruošėme patalpas įstaigoms, remontavome gyvenamuosius namus. Plušome pusiau alkani. Kur dirbome, ten ir miegojome... Kilo Šakiai iš griuvėsių“.

„Karas ir hitlerinė okupacija paliko gilias žaizdas. Užmarštin nugrimzda sunkūs prisiminimai, šiurpūs karo vaizdai“- prisiminė Antrojo pasaulinio karo dalyvis Jonas Bosas.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."