Sima BURKŠAITYTĖ

Gruodžio 18 dieną Šakių rotušėje atidaryta keramiko Egidijaus Šimatonio darbų paroda. Kaip teigė autorius, iš tiesų ją vertėtų vadinti ne keramikos, o tapybos darbų paroda. Unikali dviejų dailės šakų sintezė sukūrė netikėtą rezultatą – plokštumoje įrėmintas molis prabilo spalvomis ir pavidalais.

Nuotr. E. Šimatonio keramikos darbų paroda Šakių rotušėje truks iki sausio 22 dienos.

Tiems, kurie daile domisi probėgšmais, keramika daugiau asocijuojasi su indais, skulptūra. E. Šimatonio darbai praplečia suvokimo ribas. E. Šimatonio kūriniai įdomūs ne tik meno mėgėjams, bet ir žinovams. Prieš metus jis drauge su garsiu dailininku Vytautu Kaunu dalyvavo Ispanijoje vykusioje parodoje, kurią rengė viena Paryžiaus meno galerija.

 
Plokštės, reljefinis potėpis priartina prie abstrakcijos šią itin glaudžiai su žeme susijusią medžiagą – molį, o perteikiančiam savo patirtį menininkui atsiveria naujos išraiškos galimybės. E. Šimatonis teigė, kad nors plokščių iš molio žanras yra, tačiau reljefinio potėpio technika unikali. „Kažką panašaus pasaulyje esu matęs tik darbuose iš porceliano“,- pasakojo menininkas.

Parodos atidaryme dalyvavęs tapytojas Vytautas Kaunas tarė: „Man gražu“ ir iš po skverno ištraukęs rožę, įteikė ją keramikui. V. Kauno „fokusas“, sukurta staigmena simbolizuoja ne tik tai, kad menas visada turi netikėtumo elementą, siekia nustebinti, bet ir tai, jog netikėtumų kupinas yra pats keramiko darbas. „Keramika – ištisa spėliojimų ir bandymų grandinė, ypač jei kalbame apie glazūrą. Ją sudaro malti stiklo milteliai, kurių spalva pasikeičia tada, kai išdega, ir kokia ji bus, prognozuoti sunku“,- pasakojo E. Šimatonis.

Tai, kad menininko darbas yra spėliojimų ir bandymų kelias ieškant geriausio rezultato, skatina lyginti jo kūrybinę virtuvę su senovės alchemikų aukso gamybos būdų paieška. E. Šimatonis neprieštarauja šiai minčiai: „Čia visada kažko ieškai. Tame ieškojime ir slypi alchemija – maišai įvairias medžiagas, eksperimentuoji, stengiesi sukurti kažką visiškai naujo“,- pasakojo E. Šimatonis. Jis teigė, kad didžiausias džiaugsmas ir kūrybinio proceso apvainikavimas slypi atveriant krosnį po glazūros degimo, kada pagaliau gali išvysti savo darbo rezultatą. Keramikas kalbėjo, kad net ir klaidos sukelia mintis, neretai iš gamybinio broko gimsta meno kūrinys. „Pamatai, kad nepavyko, bet staiga nustembi: tai gražu“, - pasakojo E. Šimatonis.

E. Šimatonis visą gyvenimą dirbo pedagoginį darbą: 19 metų atidavė Kauno dailės institutui, dabar mokytojauja Kauno apskrities dailės gimnazijoje, Lekėčių keramikos centre. Ar tenka pasimokyti iš savo mokinių? Menininkas teigė, jog mokosi iš visų žmonių. E. Šimatonis įsitikinęs, kad nuo domėjimosi kitų kūryba neatsiejamas ir pats kūrybinis procesas. „Būtina jausti pasaulio pulsą, orientuotis, kas šiuo metu vyksta mene, kad nesikartotum, ir galėtum atrasti, kas yra unikalu, būdinga tik tau pačiam“,- teigė menininkas. E. Šimatonis atskleidė, jog pamatęs, kad kitas menininkas jau padarė kažką panašaus kaip jis, pasako sau: „Tai ne man“ ir eina toliau, ieškodamas naujų, savitų išraiškos formų. Nors E. Šimatonis netiki, kad galima pasiekti gerų rezultatų pasikliaujant tik savimi ir nematant to, kas vyksta aplink, jis pripažįsta, kad žvilgsnis į save kiekvienam menininkui yra neišvengiamas. „Ir sunku pasverti, kiek reikia vieno, kiek kito, turbūt, tai individualu ir priklauso nuo paties kūrėjo“,- mano E. Šimatonis. Šiuo metu Mikytuose gyvenantis keramikas žvelgdamas pro savo langą į Nemuno krantą teigė, jog dabartiniame jo gyvenimo etape daugiau vietos paliekama žvilgsniui į savo paties kūrybinę savastį.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."