Sima BURKŠAITYTĖ

Sausio 16 dieną Zyplių dvare įvyko didis renginys varlių karaliene vadinama Reda Pečiulienė surengė savo 1000-osios varlės parodos atidarymą. Tiesa, jam prasidėjus moteris turėjo 999 varles, bet tvirtai tikėjo, kad graži šventė paakins svečius padovanoti jai trūkstamą varlytę, kuri padės persiristi į antrąjį tūkstantį. Iš anksto užbėgu įvykiams už akių, ir tiems, kurie jaudinasi: „Gal Reda negavo trūkstamos varles ?!”, skubu atskleisti – šventės metu ji gavo jų ne vieną!

Nuotr. Prieš nepilnus metus lukšietės Redos Pečiulienės varlių kolekciją sudarė apie 600 eksponatų. Dabar moteris jų turi virš tūkstančio.

Ne kiekvienas galėtų įsivaizduoti, kokie norintys bendrauti yra varlių kolekcininkai! Nuo tada, kai pradėjau rašyti apie varlių mylėtojų veiklą, man vis parašo žmonės, kurie norėtų įsilieti į jų gretas, ir pasakoja, kiek turi surinkę šių simpatiškų eksponatų. Mielieji „Draugo“ skaitytojai, vasarą Jūs buvote informuoti, jog Redos namuose vyko aštuonių varlių mylėtojų susitikimas-sušokavimas. Dabar entuziastų būrelis padvigubėjo – 16 –toji narė Jolita iš Vilkaviškio prisijungė prie jų 1000-osios varlės šventės metu, o 17- tojo nario Elmundo Žalio iš Vilniaus laišką gavau netrukus po šventės. Keičiantis narių ir varlių skaičiams nesikeičia viena – šio galingo judėjimo epicentru išlieka Lukšiai, o visų susitikimų iniciatore, aktyviste, entuziaste – Reda.

 
Apie Redos organizuojamą šventę rašė rajoninė spauda, į ją kvietė ir Lietuvos radijas. Pakvietimui neliko abejingi ne tik varlių kolekcininkai, ne tik visi, kurie jais domisi, bet ir daugybė varlių iš įvairių kolekcijų. Kai šventės metu sužinojau, esą varlės neturi ausų, man iškart kilo klausimas: kaip jos tada išgirdo ir suplaukė į Lukšių pelkynėje vykstančią šventę? Pasirodo, varliukės turi vidines ausis, kurios ne prastesnės už išorines. Kad varlė mylima ir laukiama, jai sukužda vidinis jausmas. O kaip gi neskubėsi ten, kur esi laukiamas? Viena smagi varlių kompanija į Zyplius atidardėjo net iš Klaipėdos ir savo šeimininkus atsivežė. Ponia Roma Anusienė pasakojo apie tolimą draugystės su varlėmis pradžią: pirmosios varlės pas ją atšokavo 1993 metais. Moteris, kaip ir visi kiti varlių mylėtojai, teigė, jog pinigų naujai varlei negailėjo, negaili ir negailės.

Šventės metu Reda pasakojo apie savo pažintį su varlėmis, prasidėjusią dar vaikystėje. „Šiandien noriu paskatinti jus susimąstyti: ar varlė baisus gyvūnas, kurio visi bijo, ar ji yra ir graži?“- plačiai šypsojosi ji. Renginį vedusi Rima Bakienė varlių mėgėjoms surengė tikrą egzaminą: sugalvojo patikrinti, ar iš tiesų jos vertos varlių bičiulių vardo? Klausimai buvo sudėtingi, bet dalyvės juos „įveikė“. Nė viena nesuklydo atsakydama: kiek varlės turi kojų? ką jos šiuo metu veikia? kuo minta? ar turi dantis? kokių rūšių varlių yra Lietuvoje? Žiūrovai turėjo progą sužinoti, kad varlės turi keturias kojas, sausio mėnesį miega, minta vabzdžiais ir kitų įdomių faktų. Kaip paaiškėjo, Lietuvoje yra net keletas medvarlių rūšies atstovių, o Australijoje aptikta šuns dydžio rupūžė!

Renginio protokolas reikalavo šventės svečius apsirengti žaliai, todėl visa salė tviskėjo vasariškom spalvom. Ant išradingai padengto stalo taip pat vyravo žalios spalvos motyvai, varliški saldumynai ir net hm... varliškas šampanas su kukuliukais, tai yra burbuliukais!

Reda teigė, kad mintis surengti tokią šventę jau seniai šmėžavo jos galvoje: „Visi mano pažįstami žinojo, kad kažkada bus vakarėlis, planavau jį daryti namuose ir uždaram rate. Tačiau vieno renginio metu apie tai prasitariau seniūnui Vidui Cikanai, ir jis pasiūlė daryti viešą renginį Zyplių dvaro patalpose. Po to ir prasidėjo neramios dienos: žalių indų, žalių įrankių ir visko žalio paieška, nes iš karto buvo tokia mintis, kad renginyje turėtų dominuoti žalia spalva,- prisimindama malonius šventės rūpesčius kalbėjo Reda. - Nuo pat pradžios man talkino geros draugės: Skaistė, Milda, Edita, Rima. Susėdusios prie puodelio kavos, kūrėme scenarijų, planavome, koks turėtų būti renginys.“

Moteris teigė, jog netrukus suprato, kad be paramos šventę suorganizuoti sunkiai pavyks, todėl pradėjo ieškoti, kas galėtų ir norėtų prisidėti. „Kreipiausi į įmonių vadovus ir privačius asmenis. Turiu pasakyti, kad ne visi geranoriškai sutiko mane. Bet yra ir gerų žmonių Lukšiuose. Esu dėkinga šiems renginio rėmėjams: J. ir J. Daineliams, A. ir J. Pranaičiams, L. ir A. Staugaičiams, R. ir S. Bendoriams, B. ir B. Zeleniams, S. ir D. Karkliams, V. ir A. Kubiliams, Lukšių pieninės direktoriui G. Butkui, parduotuvės  “Koops” vedėjai V. Rudzevičienei“,- siuntė varliškus linkėjimus rėmėjams Reda.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."