Užgavėnes – žiemos pabaigos šventė, švenčiama 46 dienos iki Velykų. Etnologė Lina Poškevičiūtė teigė, jog apie Užgavėnių  papročius yra daug  informacijos, tačiau jų tradicijos mūsų  regione beveik nenagrinėtos.

Mūsų protėviams kalendorinės šventės buvo ypač svarbios. Jų apeigos, linksmybės, bendravimas suartindavo šeimą ir visą bendruomenę. Mūsų krašto merginos pamerkdavo į vandenį vyšnios šakelių. Jei iki Šv.Velykų pražysdavo, vadinasi, toje šeimoje bus vestuvių.

 

”Žiema, žiema, lauk iš kiemo!” Šiuos žodžius po ilgos ir niūrios žiemos per Užgavėnes taria dažnas iš mūsų. Tačiau papročiai nyksta: XX a. pradžioje jau retai kas tikėjo, kad pasivažinėjus rogėmis per Užgavėnes bus geresni linai. ”Kaip žinome pagrindiniai Užgavėnių elementai yra vaišės, važinėjimasis, čiuožinėjimas, persirengėlių eisenos, Lašininio ir Kanapinio kova. Tačiau kalbinti zanavykai mini tik pasivažinėjimą arklių rogėmis arba šlajomis”,- teigė etnologė.  Štai R. Starkauskienė iš Pelenių k., (Lukšių sen.) gerai mena, kad kaimo vyrai susėsdavo į roges, veždavosi vieną moterį, čigone apsirengusią. Į namus atvažiavę šokdindavo, dainuodavo, muzikantą turėdavo. O vakare, pasak pašnekovės, susirinkdavo pas podžių, kepdavo mielinius blynus, vyrai kurdavo laužą, moterys ant ledo čiuožinėdavo. Zanavykė akcentavo, kad arkliais važiuodavo vien vyrai. ”Kad būtų drožiamos kitiems regionams būdingos medinės kaukės, senieji Šakių gyventojai nemini. Vyrai kailinius apsivilkdavo, už kepurės kokią plunksną užsikišdavo. Krašto meistrai pasigamindavo bandonijų, smuikelių”,- pasakojo apie XXa. tradicijas L. Poškevičiūtė.

 
Etnologė pastebėjo, jog zanavykai didesnį dėmesį skiria maisto ruošimui. ”Moterys privirdavo riebios mėsos. Ypač mėgo karką, kepdavo kugelį, mielinius blynus, spurgas, vadinamas kropeliais”,- vardino Užgavėnių skanėstus L. Poškevičiūtė.

Daugelis zanavykų prisimena XX a. 7-8 dešimtmečiais vykdavusias žiemos palydas, kuriose gausiai dayvaudavo saviveiklininkai: susėdę į roges miesto gatvėmis važinėdavo,  užsukdavo į miesto  įstaigas.  Pražygiuodavo vestuvių dalyviai - Driežų Katrė ir Vingių Jonas su visa palyda, liesas Kanapinis ir storulis Lašininis, visi šokdavo, ratelius vesdavo. Vykdavo tradicinės žirgų, automobilių lenktynės, poledinės žūklės varžybos. Būdavo vaišinamasi čia pat kepamais šašlykais, suvalkietiškais kropeliais, auselėmis, alumi. Lašininis ir Kanapinis – vienas storas, kitas liesas, vos kojas bepavelkantis – ginčydavosi, ar verta dirbti. Žiūrovų teismui meška pristatydavo du girtuoklius mechanizatorius – Slunkių ir Pelėdą. Šventės dalyvius linksmindavo čigonai, maininkautojai, su rogėm atlėkdavo velniai, ant šluotos – ragana.

Antradienį po kaimus ir miestelius vėl vaikščios persirengėliai, bus kepami blynai, kropeliai. Tuo pasirūpins didieji entuziastai: kultūros darbuotojai, pedagogai, bendruomenių nariai. “Prisidėkime visi, bent sniege išsivoliokime, kad ir metai geresni, ir, kaip sakė viena zanavykė, sąžinė švaresnė būtų”,- teigė L. Poškevičiūtė.

Pirmoji diena po Užgavėnių, trečiadienis, bus Pelenų – rimties ir susikaupimo – diena.  Zanavykai ją labai gražiai vadina –“Pelenė”.

„Draugo“ inf.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."