Sima BURKŠAITYTĖ

Artėjančios Šv. Valentino dienos proga kalbėjomės su Šakių šeimos centro lektore Ramute Vyšneveckiene ir jo vadovu Vaidu Balčiūnu apie meilę ten, kur slypi jos pradžių pradžia – meilę šeimoje. Ekonominė krizė pasaulyje įsisuko keleriems metams, tačiau šeimos santykių krizė yra kur kas rimtesnis reiškinys: ji prasidėjo seniau, o planai ją įveikti dažnai nueina šuniui ant uodegos.

Nuotr. Vyras ir moteris – dvi skirtybės tiek fizine, tiek dvasine prasme.

Šeima – Santuokos Sakramento metu įteisinama amžina vyro ir moters sąjunga. Tačiau V. Balčiūno teigimu, neverta tikėtis, esą meilė tęsis savaime. „Šeima kuriama dešimtmečiais. Gražu žiūrėti į senukus, kurie gyvena santarvėje ir vis dar žiūri vienas į kitą meiliais žvilgsniais. Tai jau yra menas”,- šypsojosi V. Balčiūnas. Šešis vaikus auginantis ir 16 metų santuokoje gyvenantis Šeimos centro vadovas teigė, jog sukurti laimingą šeimą šiais laikais yra sunki, bet įmanoma užduotis. Tam reikia žinoti apie šeimyniniame gyvenime tykančius pavojus. Psichologinių žinių sužadėtinių kursuose poroms suteikia Šeimos centro dėstytoja Ramutė Vyšneveckienė.

 
Nežino, kas yra santuoka

R. Vyšneveckienė pabrėžė, kad vyras ir moteris – dvi skirtybės tiek fizine, tiek dvasine prigimtimi. Dažnai sutuoktiniai nori, kad abu mąstytų ir elgtųsi taip pat. „Aš pasakoju poroms Senojo Testamento istoriją apie vyro ir moters sukūrimą. Pirmiausiai Dievas sukūrė Adomą. Tačiau jis vaikščiojo vienas, vis kažko trūko. Užmigus, Dievas iš jo šonkaulio sukūrė Ievą. Kadangi Adomas sukurtas iš žemės – jis racionalesnis, žemiškesnis. Ieva atsirado iš patobulintos medžiagos, todėl ji dvasingesnė, jautresnė. Sukurta iš šonkaulio, ji ir glaudžiasi visada prie šono”,- šypsojosi R. Vyšneveckienė.

R. Vyšneveckienė teigė, jog dažniausiai nusprendusios susituokti jaunos poros ateina į Šeimos centrą klausytis paskaitų šventiškai nusiteikusios, susikibusios už rankų, ir neįsivaizduoja, kas jų laukia. Dauguma prie altoriaus žengia vedami aistros. „Jie duoda priesaiką būti kartu ir varge, ir džiaugsme, bet dar nelabai suvokia, kaip keisis jų jausmai. Romantiškai meilei išblėsus, ne vienam norėtųsi bėgti. Bet juos lyg ir laiko priesaika vienas kitam, sukurta santuokos institucija“,- teigė Šeimos centro dėstytoja. Tiems, kurie pasiryžta jos neardyti, pamažu ateina suvokimas, jog teks pakeisti išankstinius romantinius lūkesčius ir suvokimą apie santuoką. Tai svarbus šeimyninio gyvenimo žingsnis. “Poros eina keliu, kuriuo dar niekuomet nėjo, skuba į laimingą ateitį, kiekvienas išsirinkęs patį geriausią gyvenimo draugą. Paskui prasideda buitis, gyvenimo proza”,- kalbėjo R. Vyšneveckienė.

Dėstytoja teigė, jog užklupus sunkumams verta paanalizuoti savo tėvų santykius, pagalvoti, ar norėtume juos pakartoti savo šeimoje. “Pamąstymai apie tėvų šeimą mums gali parodyti, ko vengti ir ko siekti savo šeimoje. Metas, kai iliuzijos išsisklaido, yra labai sudėtingas, tačiau juo santuoka nesibaigia. Lengviau tai ištverti įsisąmoninus, jog tas žmogus, kuris yra šalia, yra tavo gyvenimo žmogus, ramstis, tau jo reikia, jis tau padeda gyventi. Tenka priimti savo antrąją pusę tokią, kokia ji yra”,- teigė R. Vyšneveckienė.

V. Balčiūno nuomone, vienas iš neįvertinamų sunkumų yra atsiskyrimas nuo savo buvusios šeimos. “Svarbu tas perėjimas, kai tu išeini iš tėvų šeimos ir sukuri naują šeimą. Negali visą gyvenimą būti viena koja ten, kita čia. Tu privalai sukurti, pastatyti naują šeimą, savo šeimą”,- pasakojo Šeimos centro vadovas. Jis teigė, jog išėjimą iš senosios šeimos dažnai lydi sunkumų šleifas. R. Vyšneveckienė pridūrė, jog reikia begalinės tolerancijos neįžeisti savo tėvų. “Negalima nieko sakyti ant vyro mamos ar atvirkščiai, nes nors ir antroji pusė nieko nesakys, viduje kirbės: “Čia juk mano mama...”,- kalbėjo R. Vyšneveckienė.

Ji mano, jog santuoka neišvengiamai pakeičia ir draugų ratą. “Kai kuriuos ryšius, jei jie nemalonūs sutuoktiniui, reikia nutraukti. Aš visada kartoju, jog susirgus draugai į ligoninę geriausiu atveju bananą atneš, o žmona sėdės prie patalo, rūpinsis, slaugys per naktis. Todėl šeima, sutuoktinių ryšys yra pats svarbiausias ir jį nuolatos reikia gilinti. Esate vienas kitam artimiausi žmonės”,- kalbėjo R. Vyšneveckienė.

Šeimos centro pozicija skiriasi nuo holivudinių romantiškos meilės idėjų. Šeimos centro dėstytojai nedvejodami teigia, jog medaus mėnesio jausmai išsisklaido negrįžtamai. Ar sužinojusios, kas laukia, dalis atėjusių porų neapsigalvoja? “Tokių yra. Ir tai rodo, jog savo darbą atlikome gerai”,- teigė Šeimos centro vadovas. Romantiška meilė ir aistra nepastovi, o ten, kur nėra stabilumo, daug skyrybų.

Šeimos centro dėstytojai kalbėdami apie santuoką tvirtina, kad pastaruoju metu aistros ir meilės ryšys suvokiamas klaidingai. Meilė ir aistra yra pagarbos ir atsakomybės vaisius. Daugybę metų šeimos kūrėsi tik ant atsakomybės pagrindo. V. Balčiūnas įsitikinęs, jog ne be reikalo šitiek metų žmonijoje gyvuoja santuokos institucija. Ji turi daug privalumų. Vienas jų – dviese lengviau įveikti sunkumus: “Mes sakome sužadėtiniams – judu turite padėti vienas kitam nugyventi gyvenimą. Kur dvi galvos ir keturios rankos, o kur viena galva ir dvi rankos?”,- kalbėjo Šeimos centro vadovas. Romantika atsiranda kaip darnaus gyvenimo ir ryšių tvirtumo rezultatas. Ir ji trunka ilgiau nei trejus metus.

R. Vyšneveckienė prisiminė istoriją apie Panemunės kleboną Kinkį, kuris marčioms iš sakyklos kalbėdavo: “Skundžiatės, kad vyrai jūsų nemyli! Vaikščiojate rytais pūkų pilna galva ir laukiate meilės! O juk tokių jie jūsų anksčiau nematė!”,- šypsojosi R. Vyšneveckienė.

R. Vyšneveckienės teigimu, daugelis minčių aktualios tampa daug vėliau, paskaitų metu visa tai atrodo nereikalinga. “Jaunoms poroms tegaliu pametėti patarimų ateičiai ir tikėtis, kad atėjus sunkiam momentui jos juos prisimins”,- kalbėjo R. Vyšneveckienė.

Šv. Valentino dienos proga moteris visiems linki sėkmės besipriešinant sudėtingame gyvenimo kelyje tykančiam blogiui, kuris, nors yra žavus kaip Pinčiukas „Baltaragio malūne“, kelia žmogui pavojų visą gyvenimą. “Aš pasakoju vaikams apie Raudonkepuraitę, kuri girdėjo šimtus perspėjimų, kad reikia būti atsargiai miške, tačiau net nepajuto, kaip atsidūrė vilko pilve.  Iš tiesų, blogis ateina pas mus visokiais pavidalais ir mes net nepajuntame, kad pasiduodame jam. Bet, dėkui Dievui, atsiranda medkirčiai, kurie išgelbsti. Taip ir gyvenime atsiranda žmonių, situacijų, kurių dėka išlipame į dienos šviesą”,- kalbėjo R. Vyšneveckienė.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."