Zyplių dvare atidaryta tautodailinkų Algio Augustaičio ir Juliaus Urbanavičiaus paroda. Abiejų autorių stilistika skirtinga, tačiau kiekvienas suranda savo gerbėjų.

 

J. Urbanavičius – tautodailininkas, Kėdainių krašto dailės draugijos pirmininkas, 2005m. apdovanotas Kėdainių krašto kultūros premija, dalyvauja įvairiose parodose Lietuvoje ir svetur. Kaip teigė savo prisistatyme, jis gimė po avino ženklu, žiurkės metais. „Gal todėl ir esu užsispyręs kaip avinas ir kandus kaip žiurkė“,- sakė menininkas. J. Urbanavičius save laiko daugiau skulptoriumi, nei dailininku. Ekspozicijoje yra ir keletas jo skulptūrų. Paveikslai – pašiepiantys šių dienų realijas, nevengiama pasitelkti religinių motyvų. J. Urbanavičius rimtesnių mokslų, susijusių su menu, nėra baigęs.

 
A. Augustaitis – mūsų kraštietis, tačiau dabar gyvena Kėdainiuose. Šio tautodailininko paveikslų kalba yra pakankamai subtili, daromi saviti meniniai sprendimai, žaidžiama su vaizdu, įvaldyta technika leidžia spėti, kad teptuką vedžioja ne naujokas. Specialių mokslų, kaip ir J. Urbanavičius, šis menininkas nėra baigęs. Gal todėl, kad tapyba jį atrado gana vėlai. „Pats mokiausi jos kalbos. Pirmasis mokytojas – mano dėdė Pranas Antanaitis (tikras liaudies menininkas) tapęs vien gulbes, karvelius ir pasakų pilis“,- apie save pasakojo A. Augustaitis. Dailininkas teigė nekeliantis sau per didelių reikalavimų, o kiekvieną teptuko potėpį vadina stebuklu. „Vienas iš banginių kuriant paveikslą, tai dvasia“,- teigė A. Augustaitis. Jis prisipažįsta nepriklausantis jokioms draugijoms: „Nepripažįsta manęs tikrieji dailininkai, nepripažįsta ir tautodailininkai.“

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."