Sima BURKŠAITYTĖ

70 metų jubiliejus, trečioji poezijos knyga... Šakių viešojoje bibliotekoje vyko Birutės Danielienės šventinis vakaras, kuriame netrūko nei svečių, nei sveikinimų žodžių, nei eilių. Su jubiliate kalbėjomės apie kūrybą, laisvalaikį ir visa, kas mums leistų geriau ją pažinti.

Nuotr. B. Danielienę (kairėje) jubiliejaus proga sveikino poetė kolegė Ona Jasinskienė.

Ilgametės bibliotekos darbuotojos, finansininkės B. Danielienės knygos pavadinimas - „Tarp vėjo ir žiedų“. „Jis reiškia labai paprastą dalyką – juk viskas, kas vyksta gamtoje, vyksta tarp vėjo ir žiedų. Vėjas glosto mums veidą, pavasarį skleidžiasi žiedai. Mes – gamtos dalis“,- teigė autorė. Ji pasakojo, kad knygelėje daug sveikinimų. Pasitelkdama vaizduotę ji stengėsi eilėmis atspindėti kiekvieną sveikinamą žmogų, jo asmenybę.

 
Pirmuosius eilėraščius B. Danielienė parašė penktoje klasėje. „Kartą pabandžiau vieną eilėraštuką pasiųsti į tuometinį rajono laikraštį ,,Socialistiniu keliu“. Gavau atsakymą, kad eilėraščio negali spausdinti, nes jis silpnas visais atžvilgiais. Man buvo palinkėta kūrybinės sėkmės“,- prisiminė pirmąją karčią patirtį B. Danielienė. Tačiau palinkėjimas, matyt, išsipildė, nes vėliau visi, kuriems reikėjo eiliuoto žodžio, kreipdavosi į Birutę, kuri neatsisakydavo pagelbėti. „Daugiausiai rašydavau į mokyklos sienlaikraštį. Apie knygeles tada dar negalvojau“,- prisiminė kūrybos pradžią literatė.

B. Danielienė teigė, kad mėgsta tradicinį eiliavimą – eilėraštyje turi būti rimas ir ritmas. „Šiuolaikinė poezija mane žavi mažiau,- pripažino  knygelės autorė. - Mano Dievas – Justinas Marcinkevičius.“ B. Danielienė noriai pasakoja apie skaitomas knygas: „Perskaičiau beveik visus Jurgos Ivanauskaitės kūrinius, kai kurie kiek šiurkštoki, bet ten aprašyta nuoga tiesa. Patiko Doloresos Kazragytės noveles ,,Lengvi vienatvės atodūsiai‘‘. Neseniai dar kartą perskaičiau Jūratės Kuodytės pokalbius su  Antanu Saulaičiu ,,Esame vieni dėl kitų“. Mėgstu istorines knygas. Šiuo metu skaitau latvių rašytojų Valdis Rumnieks ir Andriejis Migla knygą ,,Kuršių vikingai“.“

Be knygų B. Danielienė turi ir daug kitų pomėgių: dramą, muzikinius spektaklius, literatūrinius renginius, keliones. „Jei sveikata leistų, beveik visas atostogas paskirčiau kelionėms. Manau, kad pamatyti ir sužinoti yra didelė vertybė. Jei kas sumažintų metų naštą – sportuočiau: žaisčiau tinklinį, krepšinį, stalo tenisą. Vėl lenktyniaučiau dviračių trasoje“, - kalbėjo B. Danielienė.

Moteris pasakojo, jog jos laisvalaikis paskutiniu metu nėra toks, kokio norėtų. „Kai buvome jaunesni, kartu su šeimos draugais švęsdami gimtadienius užuot sėdėję prie stalo važiuodavome į Vilnių ar į Kauną žiūrėti įvairių žanrų spektaklių arba kartu su vaikais prie Nemuno, Šešupės, Sudarge arba kitose gražiose Lietuvos vietovėse turiningai praleisdavome laisvalaikį“,- teigė B. Danielienė. Ji prisiminė savo vyrą Žymantą, kuris taip pat mėgo kultūrinius renginius, turėjo gražų balsą. „Dainavo trio: Jonas Balčiūnas, Algimantas Būblaitis ir Žymantas. J. Balčiūnui išėjus vadovauti kolūkiui, liko Algimanto ir Žymanto duetas, kurį daug kas lygino su dainininkais Edmundu Kuodžiu ir Jonu Girijotu“, - prisiminė B. Danielienė. Ji teigė, jog pastaruoju metu turi susitaikyti su pasikeitusiu gyvenimu, realybe, todėl po darbo dažniausiai leidžia laiką su knyga rankose arba žiūrėdama televizorių. „Tenka ir paeiliuoti, bet vakare ne tas laikas...“- kalbėjo B. Danielienė.

O koks metas palankiausias kūrybai? „Eiliuoti geriausiai sekasi rytą, vos atsikėlus arba vidurnaktyje“,- pripažino knygelės autorė. Ji išdavė, jog labiausiai mėgsta rašyti popieriuje – taip geriau galvojasi. O kompiuteriu tik perrašinėja. B. Danielienė teigė, jog kūrybai reikia nusiteikti, o kartais reikia parašyti tada, kai žmogui reikia. Pasitaiko, jog tuomet kūrinys gimsta net per pusvalandį... „Bet tai būna dažniausiai kupletai ir iki poezijos jiems dar toli. Jeigu reikia parašyti greitai ir rimtai, tada save prievartauju ir, be abejo, kartais nukenčia kokybė“,- pasakojo B. Danielienė. Ji tvirtino niekada nevadinusi savęs poete: „Iki poetės man dar toli, o su poetine gyslele, ko gero, reikia gimti. Aš tiesiog mėgstu eiliuoti. Neblogai sekasi humoristiniai  paeiliavimai.“   

B. Danielienė mano, kad kūryboje yra ir malonumo, ir kančios: „Kai širdyje gera, kūryba – malonumas, kartais ir naktį tenka atsikelti ir užrašyti atėjusią į galvą kažkokią gerą mintį, nes tuoj pat neužrašyta mintis dingsta. Kančia būna, kai reikia parašyti greitai, o galvoje nėra minčių.“

Garbaus amžiaus moteris vis dar darbuojasi Šakių viešojoje bibliotekoje. Iš kur tiek jėgų ir energijos? Penkiasdešimties metų darbo stažą turinti B. Danielienė teigė nežinanti, ar mokėtų gyventi nedirbdama. „Šiuo metu dirbu beveik už ačiū, bet esu veiklos žmogus ir man sunku užsidaryti namuose. Be to, čia labai geras kolektyvas, darbe nėra jokių intrigų, visi stengiamės vieni kitiems padėti. Į darbą einu kaip į šventę, čia mano aura. Nuoširdūs ir geri žmonės dirbantys savivaldybėje, mokesčių inspekcijoje, Sodroje ir kitose įstaigose. Jei kur suklysti, pasako ką pataisyti ir dar maloniniu vardu pavadina. Su darbu kol kas susitvarkau, dirbu su visomis  reikalingomis kompiuterinėmis programomis, įdomu. Energijos, matyt, Dievulis nepagailėjo“,- šypsojosi moteris.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."