Sima KAZARIAN

Šeštadienį Šakių rajone buvo gausu renginių. Vienas jų – Kudirkos Naumiestyje vykusi Kalbos diena. Šiemet ji buvo skirta kalbininko Jono Jablonskio 150-osioms gimimo metinėms paminėti.

Nuotr. Renginyje dalyvavo ir J. Jablonskio giminaitės.

Kalbos dienos nuo seno garsėja tuo, jog čia susitinka, pabendrauja, kartu dieną praleidžia universitetų dėstytojai, Lietuvių kalbos instituto darbuotojai, mokytojai ir kiti šviesuoliai, kurie neabejingi lietuvių kalbos istorijai, jos grožiui ir rūpesčiams. „Kokia šiemetinė Kalbos diena?“- paklaustų tas, kuris į Kalbos dieną šįkart atvykti negalėjo ar noro neturėjo.

Vienareikšmiškai atsakyti nėra lengva, turbūt, kiekvienam ji buvo kitokia. Vienokia organizatoriui, kitokia pranešėjui, dar kitokia – dalyviui. Be to, ir dalyvis dalyviui nelygus.

 
Po renginį pradėjusių Šv. Mišių Kudirkos Naumiesčio bažnyčioje, Kalbos dienos svečiai vyko į Kubilėlius – J. Jablonskio gimtinę. Ten buvo vaišinami naminiu medumi, sūriu, duona ir pyragu, jiems koncertavo kultūros centro ansamblis. Meištų kalnelyje buvo atiduota pagarba tai besiilsintiems šviesuoliams. Vinco Kudirkos muziejuje vyko koncertinė programa, skaitomi pranešimai, buvo apibendrinta internetinė diskusija „Ar kalba mūsų rūpestis?“.

Pranešimų popietę „Pašnekesys su J. Jablonskiu“ pradėjo retoriniai V. Kudirkos muziejaus direktorės klausimai: Ką mums šiandien pasakytų J. Jablonskis? Ar suprastume jo kalbą šių dienų skuboje, blaškymesi, tarp savo medijų ir failų? Pranešimus skaitė trys pranešėjai – Dr. Arvydas Vidžiūnas („J. Jablonskio asmenybė“), prof. Giedrė Čepaitienė („J. Jablonskis varpininkas“) ir J. Jablonskio proanūkė Eglė Griciuvienė („Iš knygos „Konstancijos ir Jono Jablonskių šeima“). Visų pranešimų pagrindinis motyvas – kalbininko asmenybė, jo biografijos vingiai.

Visa nepriklausoma Lietuva mokėsi iš J. Jablonskio gramatikų. Šis kalbininkas, padėjęs pamatus bendrinei lietuvių kalbai, jos normintojas ne be reikalo tituluojamas lietuvių kalbos tėvu. Svarbiausi jo veikalai – „Lietuvių kalbos gramatika“ (1922 m.), „Lietuvių kalbos vadovėlis“ (1925 m.), „Linksniai ir prielinksniai“ (1928 m.). Tiesa, nei vienas jų nėra parašytas, tiesiogine to žodžio prasme, paties autoriaus. Visi veikalai, raštai, dokumentai diktuoti mokiniams, žmonai Konstancijai. J. Jablonskis sukūrė daug naujų žodžių, be kurių šiandien neįsivaizduojame savo kalbos: vandenilis, deguonis, atvirukas, pirmadienis, antradienis, vienaskaita, daugiskaita, ateitis, praeitis, degtukas, pieštukas, pojūtis, įtaka, pažanga, tiesė, kreivė, vadovėlis, teismas, mokinys ir t.t.

Seimo narys A. Vidžiūnas teigė, jog šiandien J. Jablonskis dažnai atrodo kaip „dievukas, kurį baisu paliesti“, todėl pranešėjo tikslas buvo įrodyti, kad J. Jablonskis buvo asmenybė – dosnus, pasišventęs darbui, užsispyręs, turintis puikų humoro jausmą, nemokąs skųstis žmogus. „Kai ligoninėje jam leisdavo vaistus, paverstas ant šono J. Jablonskis kartais sudejuodavęs, tačiau visada nuleisdavęs tai juokais. Vieną kartą sudejavęs paklausė: „O kažin kaip dabar mano vietoje Jonas Šliūpas dejuotų?‘- pasakojo A. Vidžiūnas. Išsamus buvo prof. G. Čepaitienės pranešimas, kuriame buvo akcentuojama didžiulė J. Jablonskio dvasios stiprybė. „Žmogus ratukuose, šaukšto prie burnos nepakelia, bet vis dar diktuoja laiškus ir nenuilstamai domisi, seka tautos reikalus. Tai pasakykite, apie kokią krizę mes šiandien kalbame?“- klausė pranešėja.

Kaip ir visada, Kalbos dienos metu buvo niekur neskubama, tačiau ar tas neskubėjimas nevirto minusu, tegul sprendžia kiekvienas atskirai. Tas, kuris pasiskaitė programą ir tikėjosi atvykęs 13 val. išgirsti Seimo nario A. Vidžiūno pranešimą, gana greitai suprato, kad klydo – teko kantriai laukti, kol baigs savo neįtrauktą į programą pranešimą mero sekretorė Rima Rauktienė, kol pakalbės Vinco Kudirkos muziejaus direktorė, kol bus suvaidinta Šakių „Varpo“ vidurinės mokyklos poetinė kompozicija... Tie, kurie atvyko išklausyti skaitomų pranešimų, turėjo apsišarvuoti kantrybe, nes šiemet koncertinė programa vyko pramaišiui su jais. Nuo pirmos iki pusės penkių – keturias su puse valandos – teko sėdėti, kol kantrybė buvo apvainikuota pavakario kava ir kugeliu.

Tačiau vyresnio amžiaus dalyviai kantresni už jaunimą, kurio čia beveik ir nebuvo ir kurį tokie išbandymai retai intriguoja. Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida teigė, jog Kalbos diena jam palikusi gerą įspūdį. Vienas paskutiniųjų po renginio išėjo ir Kalbos dienų sumanytojas Jonas Augustaitis. Įdomu, o ką apie šią kalbos dieną būtų pasakęs didysis kalbininkas Jonas Jablonskis?

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."