Gintarė MARTINAITIENĖ

Sudarge aistros dėl parapijai priklausančios žemės ir naujųjų kultūros namų statybos nerimsta. Prieštaraujantieji aiškina, kad vienas iš aptrešusių pastatų, stovinčių toje žemėje, yra kultūrinis paveldas, nes tai senoji klebonija, kurioje gyveno knygnešys ir parapijos klebonas Martynas Sederevičius. Norėdama šį faktą patvirtinti arba paneigti, antradienį Sudarge lankėsi ir Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinio vadovybė, savo darbą Sudarge pavadinusi savotišku detektyvu.

Nuotr. Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinio vedėjas A. Milius (kairėje) klausėsi susirinkusiųjų sudargiečių prisiminimų, rinko įrodymus, ar tikrai viename iš pastatų galėjo gyventi žinomas knygnešys.

Apsiverstų grabe

Apie sudargiečių susiskaldymą ir nesutarimą dėl kultūros namų statybos rašėme ne kartą. Tačiau ši situacija vis įgauna kitą atspalvį. Antradienį į Sudargą atvykusius Marijampolės padalinio kultūros paveldo departamento vedėją Algį Milių bei vyriausiąjį valstybinį inspektorių Ramūną Kryžanauską sutiko sudargietis Juozas Tamušauskas, dabar druskininkietis Jonas Stepkovičius bei būrelis juos palaikančiųjų. J. Stepkovičius teigė negalintis ramiai sėdėti, kai jo gimtajame Sudarge dedasi tokie dalykai. „Kokios kalbos apie statybas. Mano tėvas grabe apsiverstų tai išgirdęs. Čia mano vaikystė prabėgo, čia Sudargo širdis“, - teigė dabar Druskininkuose gyvenantis J. Stepkovičius. Jis mano, kad kultūros namus norintys statyti parapijai priklausančioje žemėje yra „atėję iš sovietinio kolaborantų luomo, prisidengę skambiomis frazėmis ir knygnešių apsiaustais nori pasipelnyti. Pastatys kultūros namus, o kas iš to? Paskui privatizuos? Mums priklausančią žemę išnuomos 99 metams? Tegul stato kur nori, bet ne čia“, - kalbėjo buvęs sudargietis.

 
Detektyvinis darbas

Marijampolės kultūros paveldo departamento vadovybė, apsilankiusi prie bent jau kol kas nenustatytą kultūrinę vertę turinčio statinio kalbėjo, kad jie tik renka faktus ir bando atsakyti į klausimą, tai visgi šis pastatas yra buvusi klebonija ir knygnešio Martyno Sederevičiaus gyvenamoji vieta, ar ne. „Sakyčiau tai savotiškas detektyvinis darbas. Viena pusė aktyviai įrodinėja, kad M. Sederevičius negalėjo gyventi šiame pastate ir jis yra statytas ne 1890 metais, o vėliau, o kiti tvirtina priešingai bei taip pat pateikinėja įrodymus“, - kalbėjo inspektorius M. Kryžanauskas. Tačiau tiek jis, tiek vedėjas A. Milius pripažino, kad viskas krypsta į tą pusę, jog visgi senieji sudargiečiai yra teisūs, ir čia galėjo gyventi žinomas knygnešys. „Jei tikrai taip ir yra, tai šis statinys turi didelę kultūrinę vertę. Tuomet čia lankėsi tokie šviesuoliai kaip Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius ir kiti. Tad pastatą siūlytume įtraukti į kultūros vertybinių registrą. Jis galėtų būti arba restauruojamas, arba konservuojamas, bet veikla ar nauji statiniai nebūtų galimi ir būtų ribojami tam tikru atstumu nuo jo“, - situaciją komentavo Marijampolės paveldo departamento vedėjas.

Pateikinėjo faktus

Į susitikimą atvykusiems žmonėms nekilo klausimų, gyveno čia M. Sederevičius, ar ne, nes jie vienareikšmiškai tvirtino, kad tai nenuginčijamas faktas. Jie pateikė surašytus prisiminimus Marijampolės paveldo departamento atstovams. Be to, susitikime dalyvavę J. Stepkovičius bei sudargietis Jonas Jakaitis yra patys remontavę šį statinį. Vienas čia tam tikrus darbus atlikinėjo 1946 metais, o kitas – 1962 metais. „Kai tvarkėme stogą ir reikėjo atkasti spalius, radome netgi M. Sederevičiaus rankraščius, tačiau kur jie yra dabar, tikriausiai niekas nežino“, - įrodinėdamas faktų tikroviškumą teigė druskininkietis. A. Milius jų prašė ne tik prisiminimais dalintis, bet ir surašyti, kokie konkretūs darbai buvo atlikti bei kas keista. „Reikia išsiaiškinti, kiek šis statinys yra pakitęs nuo senųjų laikų, kokie konkretūs statybos darbai atlikti“, - teigė departamento vedėjas.

Kol kas atsakingi asmenys aiškinsis faktų tikroviškumą, o sudargietis Juozas Tamušauskas džiūgauja, kad pildosi jo „Knygnešių viršukalnės“ vizija. Kadangi pastatas, kuriame galimai gyveno žinomas knygnešys visiškai neprižiūrimas, į jį gali patekti kas nori ir kada nori, pradedama dėl to nerimauti. J. Tamušauskas sako kalbėjęs su A. Miliumi, kad šis parašytų rekomendacinį laišką parapijos klebonui, kad jis leistų jau dabar buvusios klebonijos pastate steigti taip išsvajotąjį muziejų. „Pastatas tikrai susmegęs ir senas, bet čia ir yra esmė. Apsilankę muziejuje galėtų ne tik senuosius eksponatus apžiūrėti, bet ir pajusti dvasią, kokia buvo prieš šimtmetį“, - mintimis dalijosi sudargietis. Vėliau, kaip tikino pašnekovas, kai Kultūros paveldo departamentas nustatys statinio vertę ir bus pasirengęs pastatą tvarkyti, jis savo eksponatus išsineš ir leis pradėti darbus. „Taip į pastatą negalėtų patekti bet kas ir landžioti. Mes, Sudargo parapijos visuomeninio knygnešystės ir buities muziejaus įkūrimo iniciatyvinė grupė tuo pasirūpintume“, - teigė vyriškis. Jis, kaip ir jo bendražygiai, sako net neabejojantys, kad statinys bus pripažintas kultūriniu paveldu.

Šio sudargiečio vizija pildosi, tačiau akivaizdu, kad žlunga kitos pusės užmojai šioje vietoje statyti kultūros namus. Belieka laukti galutinio Kultūros paveldo departamento verdikto, po kurio ir bus padėtas taškas šioje nerimstančių aistrų istorijoje.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."