Praėjusį penktadienį Šakių rotušėje atidaryta kraštiečio, dabar Kėdainiuose gyvenančio Algio Augustaičio tapybos darbų paroda. Autorius pristatė ir kartu su tėvu Juozu Augustaičiu parašytą knygą „Palikimas – tremties laiškai“.

Nuotr. Renginio metu A. Augustaitis pristatė ne tik savo darbų parodą, bet ir kartu su tėvu parašytą knygą apie tremtį.

Menininko paveiksluose - vaikystės pievos, gimtojo kaimo vaizdai, kaimo bažnytėlių smailės. Ekspozicijos centre – paveikslas, skirtas brangiausiam žmogui – mamai. Šį paveikslą, pasak autoriaus, jis vežasi į visas parodas.

Algis Augustaitis tapyti pradėjo sulaukęs brandaus amžiaus. Save jis pristato taip: „Esu zanavykas, inžinierius, šachmatų treneris, tautodailininkas. Tapyba noriu papildyti realų gyvenimą, esu tarpininkas tarp didžiojo ir liaudies meno, o kuriant man svarbiausia dvasia...“. Kaip apibūdina specialistai, jo paveiksluose ritmiškai ir jausmingai juda potėpiai, o spalvos dengiasi ir glaudžiasi viena prie kitos. Atrodo, jog fragmentai tai priartėja, tai vėl nutolsta...

 
„Palikimas – tremties laiškai“ susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje - tėvo Juozo atsiminimai ir laiškai iš tremties: kalinio išgyvenimai, žiaurūs tardymo procesai, kvailas stalinistinis teismas, visos siaubingos lageriuose  patirtos kančios.... Antroje – sūnaus Algio, šešiamečio vaiko, įspūdžiai iš tremties, pamąstymai apie šeimą, tėvynę, savo vietą gyvenime, sąsajos su šiandiena. Antroji knygos dalis – tai pirmasis Algio Augustaičio bandymas drąsiai atverti duris ir įsiveržti  į plunksnos brolių bendruomenę. Ir parodos atidarymu metu, prabilus apie tremtį, autorius negalėjo nuslėpti susijaudinimo.

Parodą pristatė ir autorių kalbino dabar jau vicemerė Rima Rauktienė. Autorių sveikino ne vienas bičiulis, giminaitis, savivaldybės atstovas, negailėję šiltų ir palaikančių žodžių A. Augustaičiui.

Renginio metu skambėjo jaunųjų Šakių meno mokyklos kanklininkių atliekami kūriniai.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."