Asta GVILDIENĖ

Praėjusį antradienį – Gedulo ir vilties dieną visoje Lietuvoje buvo paminėtos 70 – osios lietuvių tremties į Sibirą metinės. Ta proga mūsų rajone birželio 13 ir 14 dienomis vyko daug renginių, skirtų vienam iš tragiškiausių Lietuvos istorijos faktų - daugiau nei 130 tūkst. lietuvių tremtinių atminimui.

Nuotr. Gedulo ir vilties dieną šakiečiai prie tremtinių ir politinių kalinių memorialo pamerkė gėlių ir iš degančių žvakučių išdėliojo žodį TĖVYNĖ.

Birželio 13 dieną Šakių viešojoje bibliotekoje buvo surengtas prisiminimų vakaras „Laisvės laužuose“, kurio metu sutikta antroji, pataisyta ir papildyta Šakių rajono politinių kalinių ir tremtinių prisiminimų knyga „Mus skaičiavo vagonais“, režisieriaus R. Kaminsko dokumentiniame filme „Birželio ledas“ prisiminti sudaužyti žmonių gyvenimai ir tuometinės realybės žiaurumas.

 
Renginyje dalyvavo mūsų rajono gyventojai, kuriuos vienaip ar kitaip palietė tremties šaltis ir badas. Skaudžiais prisiminimais dalijosi Albinas Bendžiūnas, eilėmis kalbėjo Arvydas Pyragas. Prisiminimų knygos sudarytojai Teresė Ižganaitienė ir Pranas Endriukaitis pasakojo, kaip sekėsi papildyti mūsų rajono tremtinių sąrašą ir baisių dienų, kurias jie išgyveno Sibire, akimirkas.

Birželio 14 dieną Šakių rajono jaunimo sąjungos „Apskritasis stalas“ pirmininkė Milda Kuraitė ir Moksleivių tarybos pirmininkas Lukas Keraitis jaunimui organizavo kelionę partizanų takais, aplankant Lekėčių miškuose išlikusius bunkerius ir kai kurias mūšių vietas. Labai svarbu, kad jaunimas ir kitos ateinančios kartos, kai nebus likę gyvųjų tremties liudytojų, nepamirštų savo krašto tragiškiausių istorijos faktų ir datų. Visi turi žinoti, kokiu žiaurumu pasireiškė fizinis ir dvasinis komunistinis genocidas, naikinantis ir lietuvių tautą.

Prie tremtinių ir politinių kalinių memorialo Šakių kapinėse tylos minute buvo pagerbti tremtyje mirę lietuviai, iš mažų žvakelių sudėtas žodis TĖVYNĖ, į kurią taip visi svajojo sugrįžti. Šakių Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje už tremtinius mūsų kraštiečius buvo aukojamos Šv.Mišios, kaip pavyzdys visiems išaukštintas jų gilios meilės savo kraštui jausmas.

Kai 1941 metais enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus, kurie ištisomis šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą - Sibirą, per pirmąją savaitę iš Lietuvos buvo išvežta daugiau nei 30 tūkst. Lietuvos piliečių. Pagrindinis pirmojo Lietuvos gyventojų trėmimo tikslas buvo akivaizdus: pašalinti iš Lietuvos gyventojų sluoksnį, turintį aktyvią tautinę savimonę, tiesiogiai arba netiesiogiai dalyvavusį nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo bei įtvirtinimo darbuose. Buvo siekiama sunaikinti ištisas šeimas, tuo būdu naikinant ir jų sukauptą patirtį, visuomeninę bei kultūrinę įtaką. Tremtis neaplenkė nė vieno Lietuvos gyventojų sluoksnio, tačiau labiausiai nukentėjo inteligentija: valdžios vyrai, rašytojai, mokytojai, mokslininkai, žurnalistai, kunigai.

Iki šiol dar nenustatytas tikslus krovininių traukinių vagonuose ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius. Įvairiose Sibiro vietose tremtiniai buvo verčiami dirbti medkirčių, geležinkelio tiesėjų ir kt. sunkius fizinius darbus. Tokiu būdu Sovietų Sąjunga šiaurines sritis aprūpino nemokama darbo jėga. Dėl antisanitarinių sąlygų, tymų epidemijos ir bado tremtinių mirtingumas, ypač vaikų ir senesnio amžiaus žmonių, buvo labai didelis. O traukiniai nenustodami riedėjo su naujomis, iš gimtųjų namų išplėštomis aukomis...

Jau tradicija tapo kasmet vykstančios ekspedicijos į Sibirą „Misija: Sibiras“, aplankant tremtyje neišgyvenusių lietuvių Amžinojo poilsio vietas, į kurias vyksta vis daugiau mūsų šalies jaunimo. Prie kryžių statymo ir kapaviečių sutvarkymo šiemet pažadėjo daugiau prisidėti ir Lietuvos Vyriausybė.

70 – ųjų lietuvių tremties metinių renginiai baigėsi Šakių kultūros centre skambėjusiomis gražiausiomis Aistės Smilgevičiūtės ir Roko Radzevičiaus dainomis, vakare J. Lingio parke, prie degančio laužo, surengtu prisiminimų ir dainų vakaru, įprasminančiu nekaltų tremties aukų atminimą.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."