Antradienio popietę Šakių viešosios bibliotekos aktų salėje vyko prisiminimų valanda, skirta Zanavykų krašto signatarams Saliamonui Banaičiui, Justinui Staugaičiui, Jonui Vailokaičiui atminti. Renginys buvo skirtas signatarų jubiliejiniams gimimo metams paminėti ir jų gyvenimo žygdarbiams prisiminti.  

Nuotr. Humanitarinių mokslų dr. R. Laukaitytė pakvietė prisiminti vyskupo J. Staugaičio gyvenimą.

Lietuvai reikšmingą Nepriklausomybės Aktą 1918 metų vasario 16 dieną pasirašė 20 to meto šviesuolių, iškiliausių Lietuvos vyrų, atsidavusių Tėvynei. Nepriklausomybės Aktą savo parašais užtvirtino net šeši Suvalkijos krašto šviesuoliai, tarp kurių trys, kilę iš Zanavykijos krašto. Bibliotekoje vykusio renginio metu buvo paminėtos spaustuvininko S. Banaičio ir vyskupo J. Staugaičio 145-osios ir pramonininko J. Vailokaičio 125-osios gimimo metinės.

Istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Regina Laukaitytė su dideliu džiaugsmu prisiminimų popietėje susirinkusiai publikai pasakojo apie vyskupo J. Staugaičio nuveiktus didžiuosius gyvenimo darbus, prisimindama, jog vyskupas gyveno tuo metu, kai kūrėsi Lietuvos politinės partijos. J. Staugaitis priklauso tai kunigų kartai, kuri įkūrė Lietuvos krikščionių demokratų partiją. Iš pradžių tai buvo tik kunigų partija. „Simboliškai galėčiau suformuluoti, kad tuo metu Lietuvoje buvo dvi politinės linijos. Viena – prezidento A. Smetonos, kita – J. Staugaičio“, - kalbėjo R. Laukaitytė, pasakodama, jog J. Staugaitis pasisakė už tai, kad kunigai dalyvautų Lietuvos politikoje.

 
Kraštotyrininkės mokytojos Marijos Puodžiukaitienės išsamiame pasakojime buvo prisimintas spaustuvininkas S. Banaitis. Per savo gyvenimą kraštietis nuolat domėjosi knygų, laikraščių spausdinimu. Jis dažnai lankėsi Ragainėje, Tilžėje, kur aktyviai dėmėjosi spaustuvių įrengimu ir darbu jose. 1905 metais Kaune jis įrengė pirmąją spaustuvę, kurioje spausdino lietuvišką spaudą, knygas. Jis buvo vienas iš tų suvalkiečių ūkininkų, kuriems rūpėjo  iš miego pakelti tautą, kurti laisvą ir garbingą Lietuvos ateitį.

Artima J. Vailokaičio artimųjų draugė kybartietė Irena Bacevičienė, vartydama signataro  asmeninių nuotraukų albumą, atskleidė pačias svarbiausias šio didžiavyrio gyvenimo akimirkas. Moteris patikino, jog artimiausiu metu pasirodys šiam signatarui skirta knyga, kurią padovanoti ji pažadėjo ir Šakių viešajai bibliotekai. I. Bacevičienė bibliotekos darbuotojoms pasiūlė persifotografuoti jos turimas originalias nuotraukas, įamžinančias signataro gyvenimo akimirkas.

Prisiminimų valandoje buvo galima išgirsti išties įdomius pasakojimus apie S. Banaičio, J. Staugaičio, J. Vailokaičio gyvenimą. Kažin, ar dar beatsiras tokių žmonių, neabejingų savo Tėvynės likimui.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."