Laisvės gynėjų dieną rajono menininkų, tautodailininkų židinyje – Zyplių dvare buvo atidaryta Audronės ir Algimanto Vorevičių tapybos darbų paroda „Dvi pusės“. Jaukioje aplinkoje menininkai atviravo apie savo kūrybą ir asmeninį gyvenimą. Atvykusieji į parodą sveikinimo žodžius tarė ir gėlių žiedus dovanojo ne tik abiems kūrėjams, bet ir asmeniškai mokytojai Audronei, per Tris Karalius atšventusiai gražų jubiliejų.

Nuotr. Penktadienio popietę Zyplių dvare buvo atidaryta pedagogų, menininkų Audronės ir Algimanto Vorevičių tapybos darbų paroda „Dvi pusės“.  

Pedagogai Audronė ir Algimantas Vorevičiai kartu ir personaliai savo kūrybos darbus rajone ir už jo ribų yra eksponavę ne vieną kartą. Tačiau jų darbai Lukšių seniūno Vido Cikanos kvietimu pirmą kartą eksponuojami Zyplių dvare, kur niekada nestinga pačių įvairiausių parodų, menininkų eksponuojamų darbų. Tapybos darbų paroda „Dvi pusės“ Zypliuose, rodos, simboliškai atidaryta Laisvės gynėjų dieną, kurios įvykių sūkuryje prieš 21-erius metus buvo ir patys A. ir A. Vorevičiai, šiandien laisvoje Lietuvoje galintys laisvai kurti, plėtoti savo kūrybiškumą. Zyplių dvaro puoselėtojas V. Cikana džiaugėsi menininkų atvežtais darbais. „Manau, Algimantas su Audrone ne veltui visą gyvenimą kažką darė, kažkaip tai judėjo, ieškojo savo kelių. Ateina laikas ir mes turime parodą“,- kalbėjo seniūnas.

 
Audronės ir Algimanto tapybos darbų paroda „Dvi pusės“ sudaryta iš šilko tapybos gėlių tema ir mėlyna spalva padabintos tapybos ant drobės. Šilkiniai moters kūriniai gimė dėl jos pačios moteriškumo. „Esu labai moteriška. Mėgstu valgyt gaminti, mėgstu tvarkytis, mėgstu siūti, mėgstu rankdarbius, mėgstu kažką tokio moteriško dirbti. Galbūt šilkas irgi papildo mano visą esybę. Tai yra audinys. Ant audinio, turbūt, man smagiau tapyti negu ant kartono ar drobės“,- teigė, rodos, nemėgstanti daug apie save kalbėti menininkė. Tuo tarpu Algimanto tapybos darbai išties skleidžia vyriškumą. Juose dominuoja mėlyna spalva. Kodėl mėlyna? „Todėl, kad man tai gražu“,- trumpai atsakė Algimantas.

Jis, dėkodamas visiems atėjusiems į parodos atidarymą, atviravo, jog jam pačiam smagiausia, kai paveikslai būna namuose. Tuo pačiu pripažino, jog jam labai patinka rėminti žmonos šilko tapybos darbus. „Noriu pasakyti, kad be Algimanto, tai tie darbai nebūtų tokie. Čia yra specifinis rėminimas“,- pagiriamąjį žodį vyrui tarė Audronė.

Parodos atidaryme buvo pasidžiaugta ne tik menininkų kūrybos darbais, bet ir sveikinimo žodžiai ištarti sausio 6-ąją dieną jubiliejų atšventusiai Audronei. Moteriai visi linkėjo atrasti dar daug gėlių žiedų, kuriuos ji norėtų įamžinti plazdančiuose šilko audiniuose. Kalbėdama apie save, ji atviravo, jog visą gyvenimą ją lydėjo meilė. „Seneliai labai vienas kitą mylėjo, tėvai  vienas kitą myli, rūpinasi ir pas mus šeimoje tas pat. Svarbiausia mylėti žmogų, ir aš visus jus myliu“, - atviravo A. Vorevičienė. Paklausta, kur ta paslaptis, kad sulaukusi garbingo jubiliejaus, ji išliko graži ir elegantiška, Audronė atsakė: „Tai padeda šilti, mieli santykiai šeimoje. Geras vyras, geri vaikai“.   

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."