 Šiuo metu Lietuvoje triušienos paklausa vis didėja ir daugėja triušių augintojų. Triušių mėsa naudinga visiems, ypač vaikams, pagyvenusiems žmonėms, taip pat tiems, kurie nori išvengti antsvorio. Joje gausu baltymų, mažai riebalų, beveik nėra cholesterolio. Tačiau triušių augintojai patiria didelius nuostolius dėl dažniausiai pasitaikančių triušių susirgimų t. y. hemoraginės triušių ligos (kitaip vadinamo triušių maro) ir miksomatozės. Šioms ligoms būdinga tai, kad jos greitai plinta ir apima visą bandą, dėl ko augintojai patiria didelius nuostolius. Taip pat šių ligų simptomai gali būti nebūdingi tai ligai ar panašūs į kitų susirgimų.
Miksomatozė, tai virusinė triušių liga, dažniau, pasireiškianti šiltuoju metų laiku, kai aktyvūs tampa kraujasiurbiai vabzdžiai ir ektoparazitai, kurie ir platina šios ligos sukėlėjus. Liga pasireiškia mazgelių ir didesnių mazgų susidarymu įvairiose kūno vietose, išskyromis iš akių. Atsiranda sutinimai, tose vietose oda susiraukšlėja, ausys nukamba, galva tampa panaši į liūto. Liga paprastai trunka keletą savaičių ar ilgiau, oda susidariusių mazgelių vietose išopėja, vėliau nekrotizuojasi. Patekus į triušidę šią ligą sukeliantiems virusams, pastarųjų atsikratyti labai sunku, tam gali tekti imtis kardinalių priemonių, pavyzdžiui, sunaikinti visą bandą.
Kita liga, kuria dažnai suserga triušiai yra triušių virusinė hemoraginė liga. Ji dažniausiai pasireiškia tuo, kad pradžioje vienas ar keli triušiai randami negyvi arba nuo pastebėto susirgimo pradžios nugaišta labai greitai – per keletą valandų. Jei triušiai nevakcinuoti, – jie pradeda staiga masiškai gaišti. Sergantys triušiai būna labai neramūs, šokinėja, matyti, kad jie kankinasi. Kartais pastebimos kraujingos išskyros iš burnos ar nosies. Šia liga suserga dažniausiai didesni triušiai (8 savaičių).
Tiek nuo miksomatozės, tiek nuo virusinės hemoraginės ligos nėra specifinių vaistų triušiams gydyti. Kai kurie triušiai susirgę miksomatoze išgyvena, tačiau jų kailis tampa bevertis, o jie patys tampa viruso nešiotojais ir toliau jį platina. Vienintelis būdas išvengti šių ligų ir pasiekti, kad augintojai patirtų kuo mažiau nuostolių, yra triušių vakcinacija. Be to, reikia nepamiršti, kad vakcinacija ne visada padeda išvengti minėtų susirgimų. Lengviausiai galima išvengti šių susirgimų tuomet, kai pradedama ir vykdoma nuosekli vakcinacija ūkyje, kol liga dar nepasireiškusi. Todėl, pastebėjus bet kurios ligos požymius, pirmiausiai reikia susirgusius triušius atskirti nuo sveikųjų. Būtina žinoti, kad vakcinuotiems triušiams imunitetas išsivysto tik per 10-14 dienų, todėl pasireiškus ligai, vakcinuoti triušius yra per vėlu. Vakcinacija turėtų būti atliekama taip: pirmą kartą rekomenduotina skiepyti 6 ar netgi 4 savaičių amžiaus triušiukus vienvalente vakcina (pvz.: Myxorem, Pestorin), antrą kartą skiepijami 8 savaičių amžiaus triušiai polivalente (pvz. Pestorin Mormyx nuo maro ir miksomatozės) vakcina. Toliau vakcinacija atliekama du kartus per metus, geriausiai pavasarį ir rudenį. Triušiai turi būti vakcinuojami kiekvienais metais, nes vienais metais atlikus vakcinaciją, o kitais - nevakcinuojant motininių patelių, nesusidaro reikiamas imunitetas ir triušiai suserga. Taip pat triušiukai iš pastoviai vakcinuojamų motinų įgauna pasyvų imunitetą ir jie tampa atsparesni minėtoms ligoms.
Taip pat norint išvengti triušių susirgimų būtina laikytis profilaktikos. Naujai įsigytus triušius privaloma karantinuoti, kad užkratas nepatektų į triušidę. Juos reikia laikyti atskirose patalpose 30 dienų ir tik tuomet jei nepasireiškia jokie ligų simptomai galima perkelti į triušidę. Triušius reikia šerti kokybiškais pašarais, nes nuo to priklauso gyvūnų imuniteto stiprumas. Jauniklius reikėtų kuo ilgiau laikyti kartu su patele, kadangi žįsdami su pienu jie gauna apsauginių antikūnų, saugančių juos nuo infekcinių susirgimų. Vengti streso, laikymo sąlygų pasikeitimų, kadangi triušiai labai jautrūs šiems veiksniams. Dideliuose ūkiuose svarbu vykdyti atranką, veisimui palikti sveikus, turinčius geras genetines savybes jauniklius. Laiku atlikti dezinfekciją (pvz. panaudojant dezinfekcinę medžiagą Ecocid), patalpas apsaugoti nuo kraujasiurbių vabzdžių, graužikų patekimo į vidų, kadangi jie platina šiuos susirgimus.
Milda Michailovskytė
|
