Kas dažniausiai įtakoja, šios ligos atsiradimą?
 
•    Didelio produktyvumo karvės. Manoma, kad karvės, duodančios virš 30 kg pieno per dieną, arba 8000 kg pieno per laktaciją, turi didelę riziką susirgti minėta liga.
•    Pilvo forma ir dydis. Stambios karvės (po apsiveršiavimo), yra linkusios sirgti šliužo dislokacija.
•    Veršingumo stadija. Kaip jau minėjau  - daugiausia atvejų nustatoma per pirmą – antrą laktacijos mėnesius, tačiau yra ir išimčių (nustatoma ir veršingoms karvėms).
•    Genetinis polinkis. Yra nustatyta, kad karvės turi genetinį polinkį sirgti šia liga. Pvz., jeigu sirgo karvė šliužo dislokacija, tai yra didelė rizika, kad susirgs ir jos dukterys, arba jei pirmoje laktacijos sirgo karvė, tai yra didėlė rizika jei susirgti ir antroje ir t.t.
•    Šliužo opos, ar šliužo uždegimas dažnai nustatomi kartu su šliužo dislokacija.
•    Medžiagų apykaitos sutrikimai (kalcio trūkumas, ketozė, endometritas, kepenų suriebėjimas). Yra nustatyta, kad jeigu karvė sirgo parezu po apsiveršiavimo, ji turi labai didelę riziką vėliau susirgti ir šliužo dislokacija. Šiam susirgimui atsirasti įtakos turi ir acidozės ir mikotoksinai pašare ir vis labiau akcentuojamas vitamino E trūkumo ir laisvųjų radikalų poveikis šliužo dislokacijos atsiradimui. Reikėtų paminėti šliužo dislokacijos glaudų ryšį su acidozėmis. Jeigu karvių bandoje yra daug lėtinių acidozės formų, tai tuo pačiu bus nustatoma ir nemažai šliužo dislokacijos atvejų.
•    Mūsų tyrimų duomenimis, 20% karvių, sirgusių šliužo dislokacija, iš šliužo turinio buvo išskirta Klostridijos perfnigens A tipo, alfa toksinai.
•    Šėrimo tipas. Manoma, kad karvės gaudamos virš 10 kg. koncentruotojo pašaro per dieną, turi didelę riziką susirgti ne tik acidoze, bet ir šliužo dislokacija.
•    Staigus šėrimo pakeitimas, ypač perėjimas prie labiau koncentruoto pašaro. Staigus šėrimo pakeitimas po apsiveršiavimo. Šioje vietoje yra labai svarbus užtrūkusių karvių šėrimas.
•    Metų laikas.  Pavasarį ir vasarą nustatoma rečiau. Tačiau tai nebūdinga ūkiams, laikantiems karves ištisus metus tvartuose.
•    Stresas dėl sunkaus gimdymo, transporto ir t.t.
 
Kaip matyti šliužo dislokacijai atsirasti yra daugybė priežasčių ir dar daug jų nėra žinoma. Kad apsaugoti karvę nuo šios ligos reikia atkreipti dėmesį į visas išvardintas priežastis. Tačiau nevisada pavyksta išvengti šios ligos. Todėl pastebėjus tokius požymius kaip karvės pieno produkcijos sumažėjimas, viduriavimas, liesėjimas būtina kreiptis į veterinarijos gydytoją. Nustatyti, ar tikrai jūsų karvė serga minėtu susirgimu gali tik veterinarijos gydytojas, atlikęs tyrimą.


LSMU VA dr. Ramūnas Antanaitis

 

Komentuoti


Apsaugos kodas
Atnaujinti


Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2010 Visos teisės saugomos