Lietuvos rinkoje šiemet labai paklausūs pašariniai grūdai. Jų šiemet labai trūksta, nes kone visi grūdai praėjusį sezoną užderėjo nepriekaištingos kokybės. Lietuvos rinkoje daugiausiai ekstra ir pirmos klasės grūdų, o antros ir trečios klasės beveik nėra.

Šalies ūkininkai džiaugiasi, kad net gerai netręšti maistiniai ir pašariniai grūdai pernai užderėjo nepriekaištingai. Jiems nerimą kelia tai, kad jaučiamas pašarinių grūdų stygius, tad gyvulius šerti ir paukščius lesinti dabar yra priversti labai aukštos kokybės grūdais, rašo agroverslo tinklapis "Mano ūkis".

Lietuvoje kone mažiausią paklausą šiemet turi rugiai. Anot Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Romo Majausko, taip yra todėl, kad už juos siūloma per maža kaina: "Niekas neperka rugių, nes jų kaina - tragiška. Jei ir susigundo koks nors pirkėjas, nesiūlo daugiau kaip 230 litų už toną. Gaila, bet šiemet rugiai - pati nepaklausiausia kultūra".

 
Kaip alternatyvą grūdams vis dažniau ūkininkai savo dirbamus plotus ryžtasi užsėti aliejinėms kultūroms priskiriamais rapsais. Juos realizuoti nesudėtinga, o siūloma kaina padengia ne tik kaštus, bet ir leidžia gauti nors šiek tiek pelno.

"Kol kas rapsus auginti apsimoka, jų kaina rinkoje siekia 900-920 litų. Tad jei Lietuvoje šios kultūros užauginama apie 4 tonas, uždarbio lieka ir ūkininkui. Rapsai - paklausūs tiek Lietuvoje, tiek už mūsų šalies ribų. Juos užsienyje naudoja kuro ir aliejaus gamybai. Lietuvoje kol kas rapsai naudojami tik dyzelinio kuro gamybai", - teigia R. Majauskas, tikindamas, kad rapsų auginimo plotai kasmet didėja.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvoje sparčiai mažėjo miežių sėjos plotai, nes šios kultūros auginimas tampa nuostolingas. Prognozuojama, kad ateinančiais metais mažės ir rugių plotai, kadangi užauginta produkcija taip pat nepadengia auginimo sąnaudų.

Lyginant su ankstesniais metais, šiųmetės grūdų kainos gerokai sumažėjo. Jos žemyn krenta jau nebe pirmus metus ir primena tas, kurios buvo nusistovėjusios prieš 6-7 metus.

"Pernai už grūdų toną supirkėjai siūlė apie 600 litų. Vėliau, derliaus nuėmimo metu, ji nukrito iki 480-450 litų, bet vis tiek ne iki tokių žemų kainų, kokios siūlomos šiandien, kai už toną gerų kviečių siūloma 400 ar net 380 litų. To dar nebuvo, nes tokių įkainių neturėjome nuo 2003-2004 metų. Apmaudu, kad energetika brangi, trąšos, tiesa, buvo atpigusios, bet dabar salietra palaipsniui vėl brangsta. Nežinau, kaip toliau reikės gyventi", - sako R. Majauskas.

Beje, iki Naujųjų ne vienas ekologinio ūkio savininkas suko galvą, svarstydamas, kur realizuoti savo ekologiškus grūdus. Dabar jie gali šiek tiek lengviau atsikvėpti, nes atsirado niša grūdus parduoti užsienio supirkėjams.

"Ūkininkai pastebėjo, kad ekologinius grūdus galima eksportuoti į Vakarų Europą, tad po Naujųjų suskubo juos parduoti. Dabar daugumai žemdirbių palengvėjo, nes nepatirs tokio didelio nuostolio. Bėda tik ta, kad užsieniečiai pageidauja didesnių kiekių, kurių mūsų ūkininkai nelabai gali pasiūlyti. Ekologinių grūdų augintojai stengiasi sudaryti sutartis su užsienio klientais, nes žino, kad Lietuvoje - bendras aruodas, kuriame parduotų tik už itin menką kainą", - pabrėžė R. Majauskas.

Nors Lietuvoje yra apie 30 grūdus superkančių įmonių, bet ir jos tarpusavyje konkuruoja, kainos priklauso nuo europinių.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."