logo
Reklaminis skydelis

Lietuvoje
Prezidentė ir Savivaldybių asociacija - už tiesioginius merų rinkimus PDF Spausdinti
Pirmadienis, 22 Vasaris 2010 12:33
grybauskaitePrezidentė Dalia Grybauskaitė ir Lietuvos savivaldybių asociacija pasisako už tiesioginius merų rinkimus ir už tai, kad merai priklausytų atstovaujamajai valdžiai.

Pirmadienį per susitikimą Prezidentūroje tiek valstybės vadovė, tiek Lietuvos savivaldybių asociacijos nariai išsakė norą, kad dėl Konstitucijos pataisos, įteisinančios tokius merų rinkimus, reikėtų apsispręsti kuo greičiau, tai yra, jau Seimo pavasario sesijos metu, kad politikai galėtų rengtis 2011 metais vyksiantiems savivaldos rikimams.

Parlamentarai, balsuodami dėl tiesioginių mero rinkimų, kartu galės spręsti, kokios - atstovaujamosios ar vykdomosios valdžios - atstovu meras būtų.

Jei būtų pasirinktas toks modelis, kai meras tampa atstovaujančiosios valdžios atstovu, jis vadovautų savivaldybės tarybai. Tarybos sprendimus vykdytų jos suformuotos atskiros institucijos, tarp jų - administracijos direktorius. Toks valdžios padalijimas egzistuoja ir dabar, nors meras nėra renkamas tiesiogiai. Jį iš savo narių išrenka tarybos nariai.
 
Jei Seimas apsispręstų, kad meras turi tapti vykdomosios valdžios atstovu, šis postas iš esmės atliktų dabartinio administracijos direktoriaus pareigas.

Seimas jau kartą yra balsavęs už Konstitucijos pataisas, numatančias tiesioginius merų rinkimus. Konstitucijos pataisos įsigalioja tik tuomet, kai už jas balsuojama du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka.

ELTA ir „Draugo“ inf.

Pasidalink naujiena su draugais
| Daugiau...
Komentarai
Pridėti naują Paieška
+/-
Komentuoti
Vardas:
El.paštas:
 
Tema:
 
Vykintas   |2010-02-23 00:39:24
Dar nežinau, kaip geriau. Grybauskaitė - ne rodiklis. Pažiūrėsim, ką pasakys mokslininkai.
Edmundas Rinkevičius   |2010-02-22 14:56:37
LIETUVOJE SAVIVALDOS NĖRA - YRA TIK VIETVALDA
KĄ DARYTI?
GELGAUDIŠKIS

2010-02-12
Lietuva išgyvena gilių socialinių ir kultūrinių permainų, virstančių krizėmis, laikotarpį. Kad gyvenimas taptų normaliu, kaip jis suprantamas
demokratinėse šalyse, nepakanka pareikšto noro būti priimtiems ir gauti pakvietimą į Europos Sąjungą ir NATO. Dar reikia įvykdyti esmines reformas šalies teisinėje, administracinėje, ūkio
srityse, o svarbiausia suprasti, kad reforma - tai ne tik nauja situacijos forma, bet ir jos turinys, kurio negalima perskaityti norminiuose aktuose. Jis turi susiformuoti visuomenės sąmonėje,
kalbant apie ją, rašant, atliekant konkrečius darbus.
Piliečių dalyvavimą vietos savivaldos valdyme (priimant ir įgyvendinant sprendimus) lemia politinės, socialinės, ekonominės
priežastys. Nors ir turėdamos legitimumo teisę priimti sprendimus, vietos savivaldos institucijos demokratinėje visuomenėje privalo itin dėmesingai reaguoti į bendruomenės narių lūkesčius
ir į sparčius pokyčius bendruomenės vidinėje ir išorinėje aplinkoje bei apskritai visuomenės gyvenime.
Ar šiandien vietos savivaldos institucijos taip reguoja ? Deja ne, todėl kyla
natūralus klausimas, o kodėl?
Kodėl vietos savivaldos rinkimai yra laikomi įvykę, nors juose dalyvauja tik kiek per 30% rinkimų teisę turinčių rinkėjų?
Kodėl vietos savivaldybės
tarybos rinkimuose gali dalyvauti tik partiniai kandidatai, ir taip - besislapstydamiesi už partinių sąrašų?
Kodėl savivaldos rinkimuose, renkant rajono ar miesto vietos savivaldos narius, yra
sudaroma tik viena rinkiminė apygarda?
Kodėl atskiros seniūnijos neturi savo tarybos nario?
Kodėl apie 6 mlr. litų vietos savivaldos biudžetų nustato centrinė valdžia, o juos paskirsto
vietvaldos administratoriai?
Kodėl vietos savivaldos tarybos nevaldo savo teritorijos žemės?
Kodėl vietos savivaldos tarybos nevaldo savo teritorijoje visų sumokamų mokesčių?
Kodėl vietos
savivaldos tarybos ne pačios rengia dokumentus, o juos tik tvirtina?
Kodėl nėra nustatytas vietos savivaldos tarybos nario atšaukimo mechanizmas?
Kodėl vietos seniūnas, arčiausiai žmonių
esantis tarnautojas, yra skiriams, o ne renkamas tiesiogiai?
Kodėl rajono vadovas yra renkamas ne tiesiogiai tik iš 25 kandidatų, o ne iš 10000 kandidatų tiesiogiai?


Atsakymas,, todėl“,
kad per dvidešimt nepriklausomybės metų Lietuva taip ir nesukūrė vietos savivaldos, nes tikslas visada buvo, ne kaip Tarnauti vietos žmogui, bet kaip pastarąjį valdyti, todėl šiandien ir
turim ne Vietos Savivaldą bet vietvaldą. Tradicinis klausimas: Ką daryti?
O daryti šiandien reikėtų štai ką:

1. Tiesioginis visų savivaldos tarybos narių rinkimas.
2. Kiekviena
seniūnija ne mažiau, kaip viena rinkiminė apygarda.
3. Tarybos nario darbas yra vienintelis tiesioginis darbas.
4. Vietos savivaldos rinkimai būtų laikomi teisėti, jei juose dalyvautų
daugiau, kaip 50% rinkimų teisę turinčių rinkėjų.
5. Tarybos narys netinkamai atliekantis savo darbą, galėtų būti atšauktas rinkėjų valia (ne mažiau, kaip 40%) pareiškus jam
nepasitikėjimą.
6. Rajono Meras(vykdomosios valdžios vadovas) būtų renkamas tiesioginių rinkimų metu.
7. Rajono Meras(vykdomosios valdžios vadovas) netinkamai atliekantis savo darbą,
galėtų būti atšauktas rinkėjų valia (ne mažiau, kaip 30%) pareiškus jam nepasitikėjimą.
8. Seniūnijos seniūnas būtų renkamas tiesioginių rinkimų metu.
9. Seniūnas, netinkamai
atliekantis savo darbą, galėtų būti atšauktas rinkėjų valia (ne mažiau, kaip 40%) pareiškus jam nepasitikėjimą.
10. 70% vietos savivaldos biudžeto sudarytų visi savivaldybės
teritorijoje mokami mokesčiai.

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."
 
Taip pat skaitykite

Numerio nuotraukos

Reklama

 

siferis

 

claass

 

traders-group

dobilas

Skelbimai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

 
 
futbolas
 
paluobiai
 
sveikatos_radijas
 
festivalis
 
musu_laikas

 


Paskutinės naujienos

Rekomenduojame

 Puslapis geriau žiūrisi per naršyklę Mozilla Firefox. Rekomenduojame nemokamai ją parsisiųsti.

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2010 Visos teisės saugomos