
Nubudau beveik sekmadienį, kai susizgribau, kad šalia nėra mano princo. Karštligiškai vidunakty puoliau jo ieškoti. Ir po lova ir spintoje - viską išverčiau - nei kvapo. Nu žaltys, pabėgo! Jau griebsiuos telefono, kai stuktelėjo galvon, kad neturiu jo numerio. Jau rengsiuosi bėgt, barkšt - kad ir adreso nežinau. Velniai jį griebtų, pagalvojau, kas jis toks ir ar apskritai toks buvo?
Lietuvoje toliau nerimstant aistroms, homoseksualumo tema, rodos, patys šaukliai neįsivaizduoja, kokią meškos paslaugą daro patiems, šio dėmesio, objektams. Šie dar imliau buriasi į visokias organizacijas, klubus, dar garsiau atsišaukia ir nenutrūkstanti grandininė reakcija įtraukia vis daugiau žmonių domėtis, kas čia vyksta. Homoseksualumas klesti.
Kas kaltas? Paprasčiau ir populiariau tariant - Kubilius. Gilesni nagrinėjimai pasirodytų per ilgi ir nuobodūs. Tačiau įdomių asmenybių, šioje srityje, Lietuvai netrūksta. Antai S. Buškevičius ar P. Gražulis, vos išgirdę, tą prakeiktąjį žodį, šoka iš už krūmo kaip panteros ir nepailsdami gali dantimis košti, kokia blogybė tai yra, šauniai pritaikydami dekalogus, gyvenimo dėsnius, o kartais, ir savo sukurtas teorijas. Kai šie užsiveda, paprastuoju būdu, galima eiti parūkyti. Tačiau ir karštakošių iniciatyva kartais būna naudinga.
Kiek jų privisę? Plačiąja prasme - pasaulyje apie 15% žmonių yra apturėję lytinių santykių su tos pačios lyties individais. Siauresne - Lietuvoje - gerokai mažiau. Dar siauresne - Šakiuose - praktiškai nėra. Šiuose kraštuose kur kas sunkiau nusakyti, kiek tarp mūsų tokių yra, nes prisipažinusieji būtų pasmerkti būti atstumtais ir užbadyti pirštais. Dėl šios priežasties turime mažiau, šio velnio išmislo, pasekėjų ir galime lygiuotis į "normaliausiųjų" gretas.
Ką daryti? Nieko. Prie nacių juos buvo galima žudyti, prie ruso jų "nebuvo", prie Europos - normalūs, eiliniai piliečiai. Blogiausia, kad net mokslininkai tiksliai negali nusakyti homoseksualumo priežasčių ir visais laikais didžiausias klausimas: kaip traktuoti šį nukrypimą? Pasaulyje traktuojama įvairiai. Nenuginčijama tendencija ta, kad homoseksualumas laikomas normaliu reiškiniu pažengusiose pasaulio valstybėse, pripažįstamas vis daugiau šalių ir tik laiko klausimas, kada pamatysime ir Lietuvoje besituokiančius princus. Įdomu tai, kad, net šiais laikais, Indijoje, už šį nukrypimą, galima gauti kalėjimo, o Saudo Arabijoje skiriama mirties bausmė.
Ar tu homoseksualas? Bendrąja prasme - ne. Mūsų šalyje žmonės tai laiko liga. Ir jei esi homoseksualas, tai esi ligonis. Ir čia, ši liga, gydoma be ypatingos išmonės: diskriminacijomis, keiksmais ir "bankėmis". Nepagijusieji Lietuvoje paprastai emigruoja į, jau minėtąsias, pažengusias šalis, kur jiems suteikiama teisė nevaržomai šlaistytis savo lytiniais organais gatvėse ir propaguoti šį nuokrypį viešuose renginiuose.
Gyveni, žmogus, apsuptas dailių lietuvaičių ir žiūri, kas ant svieto darosi. Jaunam žmogui gi reikia maištauti. O juk homoseksualumas pasaulyje dabar madingas. Darbo nėra, valdžia apiplėšinėja. Kas belieka - tik kurti homoseksualų partiją ir kovoti. Nors ir prieš malūnus, veiklos žmonėms juk reikia.