Ar toli mes pažengėme tobulėjimo takučiu?

 

Noriu padiskutuoti apie mūsų vaikučius - pabiručius.

Kad mazgiai jau augtų "Raudoni" pavadinome juos Spaliukais. Tai mūsų darželinukai ir pirmokėliai, o juos jau globojo dėdė Leninas. Vaikučiai sparčiai ruošiami tapti pionieriais - tikrais pagalbininkais dėdėms komunistams.

Dabar Spalinukų jau nėra - padaryta pažanga. Užtat kiekvienas snarglius žino, kad be kapitalo, saldainėlio nenupirksi. Paklaustas pyplys kuo norėtų būti užaugęs - atrėžia:
- Bankininku ir poilsiautoju.

Anksčiau mielu noru tokie vaikučiai dar paglobodavo savo sesutes, broliukus. Stengdavosi padėti mamytei, namų ruošoje, tvarkydavo savo žaisliukus, nes juos labai brangino. Vyresnės sesės pasiūta skarmalė lėlytė, eidavo visiems vaikučiams iš rankų - į rankas. Lėlytę brangindavo net berniukai, mylėdavo ją, nes žinojo, kad naujos negaus...

Dabar pasamdyta auklė jau viską sutvarko, o sesutės ar broliuko, taip ir nesulaukia... Biedni mūsų gandrai, o prasigėrę tėtės užkandžiam kopūstus suėda... Iš kur tų broliukų gauti net mūsų Seimas nežino.

Taip ir tapdavo vaikučiai pionieriais, darbštūs ir ištvermingi. Visu būriu padėdavo seneliams, atlikti sunkesnius namų ruošos darbus. Globodavo tikrai sąžiningai, suaugusiųjų pagiriami ir užimtumas buvo 100 - procentinis. Organizuotai pėsčiomis vykdavo į turistinius žygius, grožėdavosi dar stebuklingais gamtos perliukais. O koks smagumas būdavo, kai išsiprašydavo tėvelių leidimą, ir nakvoti gamtoje, žinoma laužui degant ir prižiūrint mokytojai.

Dabar irgi panašu;
Įkūrė Skautų organizaciją ir dalis vaikučių dar išdrįsta pakeliauti pėsčiomis, bet vis dažniau gražiausius gamtos kampelius, jau randa atitvertus,- vilkšunių saugomus. Kas belieka turtingiems tėveliams - nupirkti kelialapį į Skautų stovyklą. Ten dar yra apmokamų specialistų ir pamoko vaikučius - gyventi gamtoje...

Atributika ta pati - net juokas ima. Perdažė kaklaraiščius iš raudonų į... ir pavadino Skautais. Šūkis buvo - Leninas ir vaikai... Dabar truputį pasikeitė - Lanzbergis ir vaikai... Netoli tenuėjome. Jei kaimo vaikai dar darbelio randa daržuose, tai miestiečiai jau gyvo gaidžio nematė. Dirbti uždrausta, o ir ką dirbti, kai mieste pardavinėjamų laikraščių jau neįperka liaudis. Kur dėtis vaikučiams, nepapuolusiems į stovyklas, o ir tose tik mėnesis laiko - užimto gyvenimo???

Tai tik mažųjų problemos, o kur paleisti niežtinčias rankeles jau paaugliams??? Tai ko stebėtis, kad po nakties randame nusiaubtas autobusų stoteles, ar miesto parkus. O kas darosi po šokių ar kitų pasilinksminimų, juk susikaupusią energiją reikia išlieti??? Taigi ir liejasi nepanaudota kilniam tikslui, o "Dėdėms" padaroma apmokamo darbo. O gal ir gerai, kad savo atžalėles auginame baltarankiais, juk jie bankininkais dirbs - subrendę... Bus dar neatrastų salų turistai ir visokie - kapitalistai. Tik ar visi? Vis daugiau jaunuolių nueina lengviausiu keliu, pasitraukdami iš šios ašarų pakalnės ir užleisdami vietą - kapitalui.

 

Tuščia vieta nebūna, jau Kiniečiai savo žvalgus siunčia, o ir krizės pas juos nėra, nes jie neįsileidžia - Žydų...

 

Susimąstykime, kol ne vėlu!!!

 

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."