Rašau Tau laišką iš mūsų gimtųjų Pempėnų, kaip ir pažadėjau su pačiomis šviežiausiomis naujienomis. Nors labai ko naujo tai ir nebuvo, nebent tie modifikuoti lietūs. Sakau kaip ir sugalvoja tokius monus. Ale tų mokslų vyrų dabar pilna, tai visko jie pridirba. Tik iš ko tą lietų sulipino, kad rinkimų dieną veiktų. Katras nebuvo lyjant nosies lauk iškišęs arba po skėčiu galvą pakišo, tai balsuot nuėjo, o kiti žinok anei krust. Gyvuliukai staugia, vaikai už sijonų mamas tempia, o žmogeliukai nė negalvoja lįst po stogu. Stovi išsiviepę ir nei balsuot, nei trobon eina.

Kalbančios galvos per teliką, kad versijų prigalvojo kodėl tiek mažai rinkėjų susirinko, o teisybę pasakyt bijo. Konservai bagotesni buvo, tai su skėčiais į lietų ėjo, o kiti... et. Na, kad ir tie prisikėlusieji dar nauji valdžioje, nespėjo prisikrizint, tai ir prilijo į galvas to modifikuoto vandens. Kol išsikratys – žiū ir rinkimai praėjo. Ale kaži kas tą lietų užpirko?

Aš tai nė nosies laukan nekišau. Nusispjoviau ir ant rinkimų, ir ant lietaus. Jei dar už pažįstamą balsuot, o čia už kaži kokį sąrašą. Žinai, prisipažinsiu kuteno didelis noras už Viktorą pabalsuot, toks vyriškas, ūsai kokie seksualūs, ale pagalvojau, kad mano pagalbos nereikia, bažnyčias stato, atsiras koks šventasis ir paglobos gal.
Daržuose šlapia, braškės pūsta, o kaimynės Kotrės katinas stogais laksto ir kniaukia. Matyt irgi nuo to lietaus, pamiršo kaip nulipti nuo stogo.

Aš ryte atsikėlus pasižiūriu vis į tarpupirščius ar dar plėvikės neužaugo ir einu morkų ravėti. Ant galvos celofaninį maišelį užsirišu, ką gali žinoti kokį dabar lietų pasiųs, bijau lyg tas katinas namų nerast.

Matai toks "ciongas" prakaukė lyg pasiutęs ir dalis senių metę visus darbus link kapų patraukė. Mačiau dar ir šiandien stūkso kai kurie. Čia tai jau "Sodros" bus darbas. Kuo senių mažiau, lieka tuo mokėti reikia mažiau. Kažin ar ir duobes patiems išsikast reikės, aš tai nevaliočiau, kai šitaip šlapia. Galėjo palaukt kol pradžius, ale žinai jiems biudžetas vieną vietą smaugia, negi iš savų atimsi. Senieji vis tiek tik kruopų bizalu minta, ką jiems prarast, dar vaistus pabrangins, kam kankintis, o biudžete skylė ir užsitrauks. Galės koks nors gražuoliukas į šiltus kraštus bambos pakaitint nulėkt. Vis nauda lietuviukų padaugins, dabar tik mūs mergos pilnom sterblėm grįžta.

Sako ir mokytojų pas mus per daug, tai vėl pensininkus varys lauk. Gerai, gerai tegu veja. Jaunos mergos ir akim, ir širdžiai malonu. O čia ateina kokia džiūsna senmergė dar sovietinio raugo bacilų pilna ir karšina galvas jaunimui.

Bene tau blogai. Atpylei penkmetį raudonų žibintų gatvėje dabar savo versliuką suki. Tų panų kur prašei paieškoti, tai neradau. Visos bent kiek jaunesnės išlėkė lyg bitės į kitus kraštus, likom tik šluboji Valė, kurčioji Zuzi ir aš, na dar penkios davatkos, gal reiktų jas pakalbinti.

Jau paskaudo petys nuo rašymo, užpakalis nuo sėdėjimo. Sakau sudie. Tavo amžina draugė Blevyzga.

P.S. Po Joninių paskambinsiu. Nusipirkau iš Bolio mobilką, jam puslitrio verkiant reikėjo. Už dyką duoda skambint. Galėsima papliurpt. Be to sakė kažkokį planą reikia prašnekėt. Žinai kaip seniau penkmečio: planą – per tris metus. Da sykį sudie ir laukiu laiškelio.

 Blevyzga

 

 

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."