Pagaliau atokvėpio minutė. Kai viena namuose gali pailsėti ir nereikia klausytis priekaištų, o tai kai visi namuose ramiai neišsidrėbti ant sofos ir knygą paskaityti nelabai pavyksta, tuoj išgirsti; ar neturi ką veikti, kad gulinėji? Pagal juos aš turiu eiti kai užsuktas robotas, jau ir taip ta rutina įkyrėjusi, norisi bent kartais sustoti kažką įdomesnio nuveikti. Norėtųsi kaip ankščiau turėti papildomą darbą ar šiaip kokį užsiėmimą. Kai visai neturiu ką veikti tuojau ima kankinti liūdesys ir iškarto privalau sumąstyti užsiėmimą, kad nuobodulį ir liūdesį išvaryčiau.

Greitai man artėja atostogos, tačiau nesumąstau ką galėčiau nuveikti ir kur pailsėti. Bepigu ponams atostogauti už savo algas, kur nori ten gali nuvykti. Pailsėjus bent savaitėlę svetimoje šaly, tik tada gali pajusti atostogų malonumą. Dabar jau mada išleisti nemokamų atostogų, taip ir man siūlys nemokamų, tačiau nežinau ar eisiu. Iš to paprasto žmogaus atrodo norėtų ir paskutinę odą nudirtų. Sakoma viršininkam geriau neprieštarauti, nes gali iš darbo išvaryti, tačiau viršininkai ne Dievas ir jis nevisagalis. Viršininkas turi būti protingas žmogus ir viską daryti apgalvotai. Bet kada gali viskas pasikeisti, šiandien viršininkas, o ryt gali būti bedarbis.

Apie ateitį šiuo metu retai kada pagalvoju, dabar gyvenu dabartimi, šia diena. Tai man įkvėpė graikai, jie gyvena šia diena ir šypsenas veiduose dažniau gali matyti nei pas mus. Mes esame paskendę rūpesčiuose, pikti, liūdni ir gana retai šypsomės.

Kvaili tie žmonės, kurie džiaugiasi, kad Lietuva laisva, na ir kas iš to? Ar tokios laisvės norėjome ir kuo galima džiaugtis, kad valdžia žada paskutinį kąsnį atimti, ar iš savo namų išvaryti. Nesvarbu, kad tu nusipirkai tą butą, nemokėsi mokesčių tavęs niekas neklaus išmes ir viskas. Prie rusų tai bent galėjome apie ateitį galvoti, bedarbių visai mažai buvo, kas netingėjo ir kelis darbus dirbo. Svarbiausia, kad valdžioje buvo tvarka ir neišleisdavo kvailų įstatymų. Žodžiu ankščiau gavęs algą galėjai dar ir pasitaupyti, o dabar nėra iš ko, tik ponai į baukus kraunasi turtus ir vis jiems negana.

Kas krizę Lietuvoje padarė? Ir taip aišku, mūsų valdžia. Jie šaukia: krizė, gelbėkit liaudis! O tuo tarpu švaisto milijonus į kairę ir į dešinę; na ir kas mes išleisim, o iš žmonių rasim kaip atimti.

Žodžiu pasaka be galo, kaip biudžetas nebus skylėtas, jeigu niekas jo nelopo, mes metame į tą skylę paskutinius pinigėlius, o tajiek valdininkai ima ir švaisto. Mes taip niekada biudžetą nepripildysime, jei vagys tajiek vogs.

Jeigu valdžia nesusitvarkys ir toliau paprastus žmones skriaus pažadu būtinai ir jiems ateis atpildo diena. Būtume vieninga tauta valdžia taip nesityčiotų, bijotų krėsti kvailystes ir būtų tvarka.

Dabar sakome: dar ant duonos ir dešros turiu, gal kitiems blogiau, na žinoma taip mąstydami ir tą paskutinį lituką atiduosime. Liaudis, prašau pradėkime kitaip mąstyti. Šiuo metu visas viltis dedame į prezidentę Grybauskaitę, gal bent kas pasikeis į gerą.

Mus gali išgelbėti tikėjimas savimi, juk tai tikra stiprybė. Gyvenimas mus pats užgrūdina, uždeda kaip ir antrą odą. Kiekvienam palinkėsiu stiprybės, pasitikėjimo savimi ir kaip sakant viltis miršta paskutinė. Norisi, kad kiekvieno mūsų viduje būtų ne koks tai akmenėlis, o gyva pulsuojanti širdis.

 

Šakiai

 

 

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."