Man visiškai suvaikėti nepavyko, bet stengiausi prisiminti savo vaikystę. Tikrai pasisekė atkurti to meto galvoseną, kai buvau pasiutėlis – bamblys.

Rimtam pokalbiui pasikviečiau du anūkus, už atvirumą pažadėjau atlyginti. Anūkėlė Gabrielė užsidariusi savyje ir tik nepatikliai mąstė:
- Nieko nebus, tėvuk, savo paslaptis galiu išduoti nebent lėlėms,- kažkur į tolį žvelgdama murmėjo Gabrielė.
Sukalbamiausias buvo Poviliukas ir pateiktus klausimus išmąstydavo iki galo, vien todėl, kad su juo bendraučiau.
- Ledų kibiras bus??? Kol sulaižysiu, padėsiu tau, gudruti,- ir rodydamas smiliumi į mane kikeno.
- Tik nesakyk nors tu, kad krizė, nes ledai ne karvę kainuoja,- samprotavo trečiaklasis vyras.
- Gerai, užsakysiu, kad "Morkavukė" atvežtų vaisinių,- jie rūgštelėję ir pigesni, o tu garantuotai gerklės uždegimą įsiprašysi.
- Nedrebink kinkų, tėvuk, ne pirmas kartas tau ta krizė, bet tu visada prie pinigo ir jokia krize manęs neapgausi. Tai tik valstybiniai dėdės jus taip mulkina.
- Jiems pinigus švaistymui – ne aitvarai neša, o jūs duodate,- pyktelėjo Poviliukas.
 
Žimtinė – taip mano vyriausias anūkas buvo pakrikštytas, nes mazgiai neištarė – Žymantas. Jis mokslo jau daugiau už mane ragavęs ir visa galva aukštesnis. Kitą metą jau apie brandą svajos...
- Žymantai, remiu niekada neturinčio laiko anūką prie sienos,- Kaip tu savo akimis matai tą krizę? Gal jos visai nėra? Gal...???
- Skystakiaušiai monstrai viską sugalvojo. Būtų dabar darbo, niekas iš jų ir neprašytų tų pašalpų. Kas nenori dirbti, tai jų reikalas, bet mums pinigo reikia, ir jėgas švaistome ne tam. Mielai užsidirbtume patys, bet dabar beliko tik po tiltu uždarbiauti... Ne, ne verslininkus reikia smaugti, bet tuos visų partijų komunistus – išverstaskūrius. Pasitobulino kytragalviai įstatymus, kad niekas už nieką neatsakytų ir vagia tos visos partijos, kaltę vieni kitiems verčia. Neduok Dieve, papuls į kaliūzę, tai ten jau šimtai apstatymų, ir kai sako, tas iš trijų raidžių - AMB, VSIO ZOKONNO!!!

- Baik Žymai, dar išgirs kas, tai...
- Kas? ... tai. Tai pasižiūrėk, trumparegi, į kitas šalis, kokios demonstracijos dėl šūdo. Tik mūsų liaudis užguita. Dauguma senių ir laiko vadžias savo rankose, jų giminaičiai irgi taukuose - vartosi. Taigi, kas streikuos??? Jaunimas ir gudresni seniai užsienyje. Liko pensininkai, invalidai ir tie, kurie nei už ką nepaliks savo namų. Sprogimas prasidės ne Lietuvoje, bet Lietuviai tada prisijungs. Tik ar gyvenimas gerės - niekas nežino?

Poviliukas pasiklausęs dičkio išvedžiojimų, susimąstė:
- Skystakiaušiai. Kad monstrai, tai žinojau, bet, kad minkštpaučiai, (mamytė taip vadina kiaušinius be lukšto).
- Joo, čia tai taikliai.
- Tėvuk, o gal pavadinkime špokais??? Tie irgi nesiklausę, mūsų vyšnias lesa ir mušti - negalima. Tie Monstrai saugotina rūšis ir ne tik Lietuvoje. Jų visas pasaulis pilnas, ir tėvynės jie savo neturi.

- Ar špokų?- klausiu Poviliuko. Tas tik šyptelėjo ir vėl įniko ledus tvarkyti.
- Žinau, bet garsiai nesakysiu, nenoriu tau nemalonumų, o ir tu kai ką gavai iš jų... Pats sakiai, kad tokio vežimo visoje ES nėra.
Prisiglaudė ir Gabrielė prie manęs:
- Ar nesakiau, kad patylėti,- naudingiausiai, meiliai, kaip katytė laižydama ledus.
Susimąsčiau - gal vėl pradėti prašyti, ko nors? Vadinasi, jau anūkai protingesni už senelį...

 

Vomas

 

Kalba netaisyta. Redakcija neatsako už rubrikos "Rėžk iš peties" straipsnių turinį.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."