Septintą ryte ir aš praplėšiau akis. Raudonuoja bestijos, varvaliuoja nuo to kompo. Suklusau, kitame kambaryje Poviliukas irgi prasibudo:
- Sveikas begėdi Sekmadieni! Kaip aš jūsų nekenčiu, nors žmonėms poilsis, bet geriau jo nebūtų...
- Mama žino, kad niekas nedirba, tai ir baliavoja. Juk niekur nepaskambinsi ir nieko neprisišauksi - pagalbos!

Nustėrau. Įkišu pliką galvą į Poviliuko kambariuką, vis tikėdamasis, kad vaikis ne vienas.
- Poviliuk, ką čia mali iš ryto, vaikeli dar anksti, miegok.
- Rašau dienoraštį tėvuk, kaip ir tu. Tik aš garsiai diktuoju - man geriau taip.
- Gal nori, kad tavo dienoraštuką, į konkursą įdėčiau - Debesų svetainėje?
- Ė, juk motka tikrai padebesiais skraido, va šįryt net saulutės nesimato. Savo padurkais matyt užstoja - spindulėlius.

- Tėvuk, dėk. Aš tau vėl plaukus nustumdysiu su “Braun”-u. Juk nepešė, aš “pavožniai”. Ale kiek litukų tau sutaupiau, o į kirpyklą jau prieš keletą dienų, reikia užsirašyti... Dešimt litukų ir sutaupiau ant tavo plikės besitreniruodamas.
- Eilė, kaip ir prie darbo - samprotauja Poviliukas.
- Sutariam Poviliuk - rašyk! Matai kaip man sunku rašyti, kai aš bemokslis? Tu pradėk dienoraštuką rašyti nuo mažens - lavinkis.

- Tik man sunku, kai tik mama prisigeria, visada bloga būna. Tik niekam nesisakau.
- Aš tik su Reksu tada pasikalbu. Įsilendu į jo būdą ir niekas neranda, o Reksas prie būdos tai jau nieko neprileidžia...
- Pameni tėvuk, kaip žiemą manęs policija ieškojo, kai į vaiknamį tetos norėjo išvežti? Aš Rekso būdoj gyvenau, o jis mane šildė - prisiglaudęs. Niekam net į galvą netoptelėjo, kad ten galiu - gyventi. Mama tada dvi savaites padebesiais skraidė, net pas atsiskyrusį tėvą, Klaipėdoj buvo - alimentų reikalavo...
- Gerai, kad močiutė tada Reksą  virtomis bulvėmis šėrė. Reksas tikras draugas - pasidalinome... Aiškiai mačiau, kaip atstrapinėjo ir dar karštas pametė netoli būdos, o Reksas ir nepasiekė, cypė, kol neišlindau paduoti...
- Tu tėvuk tada sirgai ir nesikėliai iš lovos, tik po trijų dienų - pakilai. O kiek naktelių tokių - mudu su Reksu praleidom???

 

Močiutė jau nedaprotauja, daro viską iš inercijos ir kaip kada pasiseka - visai neblogai. Juk gyvenimo stažas didelis. Tik kažin, ar tai gali pavadinti - gyvenimu??? Būtų mano vale, išbraukčiau tuos metus iš gyvenimo, o dabar Poviliukas teisus - Gyvenimas! Gyvenimas padebesiuose - net Dievuliui neįveikiama problema. Va, penktadienyje, eilinį kartą atsiėmė vaiko pašalpėlę ir savo neįgalumo pašalpą ir prasidėjo nuo alaus, kaip iš šventosios dvasios... Abi papliurdinėjusios iki šeštadienio - pakilo. Žmoną spėjau suturėti, išpyliau vyną ir užrakinau kambaryje. Dukra gi pasigriebė rankinę ir išdūmė. Poviliukas pamatė, kaip susistabdė sidabru blizgančią mašiną ir... Net mobiliaką namuose paliko, o gal padebesiuose kitoks ryšys veikia???

 

Alkoholizmas - tai naujųjų amžių epidemija, - va taip, “Debesų prikabinėtojai”.

 Vomas

 

Kalba netaisyta. Redakcija neatsako už rubrikos "Rėžk iš peties" straipsnių turinį.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."