Tai galėjo būti kažkur tūkstantis devyni  šimtai penkiasdešimt kelintaisiais, kuomet mokiausi dar tik penktoje klasėje.

Pamenu, rinkimai buvo žiemą ir klampojom po gilų sniegą. Užtat šventė buvo tikra. Prieš pat rinkimus išmokėjo algas už pusmetį, o kas nedirbo, tiems davė avanso.

Rinkiminėje būstinėje visada būdavo bufetas tiems pinigėliams į valdžios kasą sugrąžinti. Kiekviena balsavusi galva galėjo nusipirkti kilogramą cukraus ir puskilogramį saldainių. Saldainiai tada buvo gerokai pigesni nei dabar, be popierėlių, keturkampės pagalvėlės.  Tada saldindavome miežinę gruzdintą kavą arba patys ją gamindavome iš ąžuolo gilių. Balsuoti nereikėdavo varu varyti,  visi lėkdavo kaip pašėlę, vos spėję gyvuliukus ryte apsiliuobti. Nežinau, ar balsuodavo visą naktį, bet dainuodavo tai tikrai, kol paskutines kapeikėles praūliavodavo.

Pamenu kaip dabar, kad pas mus gyveno invalidas tėvo brolis - Janas.  Jam atveždavo balsadėžę tiesiai  į namus. Teisybė, už tai turėdavo pavaišinti atvykėlius.

Tą žiemą labai daug sniego pridergė ir rogės su arkliuku dažnai apsivoždavo aukštelninkos.  Tą kartą  atvažiavo trys vyrai, jau spėję padauginti, o pas mus dar butelį samanės į gerkles susivertė. Paralyžiuotas Janas, niekada nekalbėjęs, tąkart nusikeikė: „ Opvaimat“, - ir supykęs nuėjo gult, nes jau sutemo, o žibalo namie nebuvo.

Vežėjai keturpėsti nusigavo iki rogių, o bevažiuodami apsivožė.  Urna su balsais iškrito ir atsidūrė po pavažomis. Kaip jie namolio parsigavo, nežinau. Ryte eidamas į mokyklą radau pakely primėtyta obuolių ir sutrintą fanerinę urną. Popierius surankiojau visus ir nunešiau į mokyklą. Mokytoja paaiškino, kad ir be tų popierių žmonių balsai patys į Maskvą nueina, o čia tik formalumas, ir sumetė lapelius į krosnį. Dėl viso pikto liepė tylėti, nes pikti dėdės gali kailį iškaršti.

Daug panašių balsavimų mačiau savo akimis, bet įdomiausias įvykis buvo apie 1976-uosius . Jau dirbau kolūkio fermoje, kai vieną melžėją padarė deputate į Aukščiausiąją tarybą.  Žinoma, išrinko ir į Vilnių, į suvažiavimą išvežė. Bet pirmiausia rajonas skyrė jai paskyrą apsiaustui nusipirkti su lapės apykakle. Iki tol buvusi kuklutė mergina užrietė nosį, o kai grįžusią pradėjome klausinėti, ką nutarė, pasakė:

- Ai, nieko aš nesupratau, nes miegas labai pjovė, o ten taip patogu sėdėti buvo.  Tai ir praknapsojau.  Tiesa, pabaigoj visi atsistojome ir mums rusiškai pasakė, kad  Velykos bus rudenį.

Kai pradėjome kvatotis, pridūrė:

- Nusipirkau rusišką knygą, apie Leniną. Mokysiuos...
Laikas pažengė į priekį, technologijos irgi. Įdomu ką ir kaip rinksime po 20 metų?

Komentarai

Pridėti naują Paieška

Komentuoti

Vardas: El.paštas:   Tema:

Girdėjau   |2009-06-19 13:35:13 Jau žada padatyti rinkimus privalomus. O sako negrįžtame į senovę?

Gaidys   |2009-06-14 01:16:10 O balsuoti tada būdavo už ką, tik dabar kandidatų trūksta...

paksistas   |2009-05-25 18:24:10 Gerai suveikė technologijos - daugiau kaip pusei Lietuvos rinkėjų smegenis išplovė.

aaa   |2009-05-22 23:26:08 nors saldziai pasijuokiau, nors nuotaika praskaidrejo. Daugiau tokiu straipsneliu is praeities..

Nostalgija...   |2009-05-21 10:35:36 Pasiilgau Maskvos rankos, Briuselio irgi panaši - Ignalinos atominę mus privertė uždaryti, o galėjo 20 metelių dar tarnauti, bet pinigėliai, pinigėliai ir oligarhai atėjo iš ten...

***   |2009-05-20 00:24:22 O juk gyvenom ir krizių nežinojom

*9   |2009-05-18 14:28:11 http://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/thumb/6/62/SMirC-congrats.svg/320px-SMirC-congrats.svg.png

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."