Nemėgstu labai pukšėti. Man begyvuojantis sutvėrimas panašus į šlapią vištą. Nors višta yra paukštis, bet šlapiomis plunksnomis, ji bejėgė ir verta užuojautos. Gyvenimas irgi geras begėdis, moka pasityčioti iš visų. Sakykite prašau – kuris iš jūsų, neturėjo bėdų? Žinau, kad tokio nėra. Vienam nueinant, kitam pareinant...

Va, aš prisirinkęs buteliuką nuo vaistų, baltų centų, laukiu kol užkukuos gegutė. O ta gudruolė neskuba, jaučia krizę ir nesirodo. Turtingesni sako - geradarės jau sulaukę, bet kukavo atsargiai, vis atsigręždama atgal. Kai sukina sąnarius - nepamiegosi naktimis. Tenkinuosi lakštingalos balsais, o pamėgdžioti juos sunku, bet užliūliuoja akimirksniu... Paukščiai, paukščiai, pasineriame į jų gyvenimą ir užsimirštame, kad esame žmonės.

Štai išmintingieji gandrai, tuoj nuspręs, kokių laukiame metų. Iš trijų gandriukų, lizduose liks tik du arba vienas.  Taip pagal išmaitinimo galimybes, savo vaikus augina gandrai. Sakysite žmogus taip nesielgia su savo vaikučiais.. Paskutiniu metu matau priešingus vaizdus. Žmonių vaikai irgi gyvi atsiduria - šiukšlių konteineriuose. Pasiseka tiems, kuriuos aptinka dar gyvus. Juos išaugina kiti, pavadindami Sekmokais ar Pirmaičiais, priklausomai nuo radimo aplinkybių...

Gegutės... Jos nesuka savo lizdelių, o kiaušinį padeda svetimame lizdelyje. Svetimi tėveliai gegučiuką kruopščiai augina, o tas ūktelėjąs išmėto tikruosius palikuonis. Taip ir tęsiasi gyvenimas, žiaurus, bet gamtos padiktuotas. Kodėl mes gyvename pagal paukščius - sunku pasakyti? Kopijuojame paukščių gyvenimą, o gal geriau būtų gyventi, pagal žvėris? Nemanau, nes prisieitų dar ir  suvalgyti, savo paliktus bejėgius vaikučius.

Gyvenkime žmonių gyvenimą, bet būkime gailestingi ir gamtai. Žmogus - gamtos valdovas. Kai tik per daug įkyri gamtai, žemelė pasipurto - perspėdama, kad pasiliautume gudravę, o jei mes vis tiek nesuprantame - nubaudžia. Štai kodėl kyla žemės drebėjimai, cunamiai ir uraganai - išsiveržia ugnikalniai...

Ne žmogus gamtos valdovas, bet gamta valdo ir mus... Norime ar nenorime, bet turėsime gamtai paklusti, nes įsikišo jau aukščiausiasis visatos protas ir pradėjo mums siųsti - epidemijas ir pandemijas. Jeigu žmonių jau prisidaugino per daug ir neišsimaitiname, tai bus sumažinta, o genetikos mums keisti, visatos protas neleis.

Mokslininkų paskaičiavimais, žemelė nesunkiai išmaitina dar daug daugiau žmonių, bet mes jau patys išsigimėme, ir besivaikydami prakeiktų pelnų, išaugintus maisto produktus - sunaikiname. Afrikos šalys badauja ir ne tik Afrikos, daug žmonių sutinę iš bado, o mes tinstame iš persivalgymo... Ar išgirsime Visatos balsą??? Ar bent susimąstysime ir pradėsime vėl gyventi, pagal gamtos dėsnius ir pabaigsime dejuoti, nes krizė irgi piniguočių sukelta dirbtinai!!!

Muntas

 

 

 

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."