Giedrė PLEČKAITYTĖ

Birželio 7-tąją Šakių parapijos tikintieji dvidešimties metų kunigavimo sukakties proga sveikino Šakių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kleboną Sigitą Matusevičių. Šis pasakojimas apie Šakių miesto dvasininką, jo pasirinkimą tarnauti Dievui ir žmogui, bažnyčios vaidmenį tautos atgimime.

Nuotr. Praėjusį sekmadienį Šakių parapijiečiai sveikino Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios kleboną Sigitą Matusevičių su 20 metų kunigavimo sukaktimi.

 

Šakių miesto Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas Sigitas Matusevičius praėjusį sekmadienį atšventė savo dvidešimties metų kunigavimo sukaktį. Paklausus dvasininko, kaip pasirinko kunigystę, pastarasis tvirtino, kad šiam pasirinkimui didelės įtakos turėjo vaikystėje jį supusi aplinka. Dvasininko tėvai buvo tikintys žmonės. Tėvas visą gyvenimą dirbo vienoje Vilkaviškio kaimelio bažnyčioje zakristijonu. Kaip atsimena klebonas S. Matusevičius, jau nuo mažumės pats eidavo padėti tėvui patarnauti Šv. Mišiose. „Tokia aplinka buvo labai dėkinga. Bažnyčioje užaugau“,- prisimena klebonas. Taip dar būnant vaiku atėjo suvokimas apie kunigų darbą, bažnyčią, jos reikšmę žmonėms ir paskatino apsispręsti tapti kunigu.

 

1989 metais gegužės 28 dieną Marijampolėje penkiems diakonams vyskupas Juozas Žemaitis suteikė kunigystės sakramentus. Tarp jų buvo ir S. Matusevičius. „Tai buvo Atgimimo pradžia. Tuo metu kunigą “plėšė“, bažnyčias užplūdo daugybė žmonių, tiesiog atsidarė laisvės vartai. Žmonės troško seniai girdėto Dievo žodžio, nes ne visi galėjo laisvai eiti į bažnyčią“,- prisimena klebonas. Taigi Atgimimo metai buvo puikus laikotarpis bažnyčios ir tautos klestėjimui. „Man atrodo, kad bažnyčia Atgimimo laikotarpyje nepadarė visko, ką reikėjo padaryti. Bažnyčiai reikia, kad tikinčioje bendrijoje būtų išsilavinusių žmonių, kurie turėtų bei vertintų krikščioniškas vertybes. Per 50 okupacijos metų viso to nebuvo. Bažnyčia turėjo giliau įsijungti į tautinį atgimimą. Bet tuomet nebuvo išsilavinusių, krikščioniškas vertybes branginančių asmenybių“,- kalbėjo klebonas. Anot jo, šiuolaikinėje visuomenėje tokių žmonių po truputį atsiranda.

Nuo 1989 metų, anot klebono S. Matusevičiaus, nuveikta daug darbų: daug sutuokta, pakrikštyta, palaidota. Klebono pirmasis paskyrimas buvo Prienuose, kur jis dirbo trejus metus. Prienų parapijoje išgyventos pirmosios kunigavimo akimirkos atmintyje gyvos lig šiol. „Ten buvo gyva parapija. Prienų architektūrinė - medinė bažnyčia per Šv. Mišias būdavo pilnutėlė žmonių. Tai, kai atsistodavai prieš didžiulę minią, tai, žinot, jausmas... Būnant jaunam kunigui tenka patirti jaudulį. Tai nėra taip paprasta, atsistoti prieš žmones“,- savo pirmuosius įspūdžius atsiminė klebonas. Apskritai, pirmieji kunigavimo metai, anot jo, buvo ypač darbingi. „Būdavo taip, kad prieš Šv. Velykas išpažinčių klausydavom po aštuonias valandas“,- pasakojo klebonas S. Matusevičius. Šiandien, anot jo, po visokių svyravimų matomas žmonių sumažėjimas bažnyčiose, taip pat sumažėjo krikštų bei santuokų.

Klebono S. Matusevičiaus tikinimu, per 20 kunigavimo metų visko būta. „Ir klaidų padariau. Na, kunigas kaip ir visi. Kokia visuomenė, toks ir kunigas. Jeigu tikinti, stipri parapija, tai kunigą ji palaiko ir įkvepia jam tikėjimą ir prašo atsigręžt ir dirbti. Tarnystės metai – tai buvo didelio darbo metai“,- taip klebonas apibūdino praėjusius 20 metų.

Bene daugiausiai, net dešimtį metų, S. Matusevičius dirbo Griškabūdyje. „Griškabūdyje buvo visokių reikalų. Per daug į statybinius reikalus įklimpau. Žinot, kunigas neturėtų įklimpti į statybinius reikalus, nes tai ne jo kompetencijai. Tuo turėtų rūpintis parapija, bendruomenė. Atėjęs į parapiją kunigas, pirmiausia žmones turi mobilizuoti, uždegti, parodyti, kad to visiems reikia“,- kalbėjo S. Matusevičius.

Žvelgiant šimtmetį atgalios, būdavo didelė garbė savo šeimoje turėti kunigą. Ypač nemažai jų tuomet buvo kilę iš zanavykų krašto. Deja, šiandien kunigų autoritetas yra kur kas mažesnis, o norinčiuosius jais tapti, mažai kas tepalaiko. „Būtent nėra palaikymo. Ir žinot, dėl ko? Mūsų visuomenė, tikinčioji visuomenė išgyvena tikėjimo krizę. Tikėjimas arba silpnas, arba iš viso jo beveik nėra“,- savo mintis dėstė klebonas S. Matusevičius. Jis pastebi, kad šiuolaikinėje visuomenėje žmonėms rūpi tik pinigai, malonumai, o ypač jauniems žmonėms. „O visa tai lemia ir kunigų bei būsimų kandidatų į kunigus gyvenimą“,- sakė klebonas. Pasak klebono S. Matusevičiaus, kunigų autoriteto ateitis priklauso tik nuo tikinčių šeimų. „Kur tėvai yra tikintys, vaikai mato gyvenimo pavyzdį, sukuriama tikinčiojo aplinka. Ten atsigauna tikėjimas ir gimsta pašaukimai. Dabar jauną žmogų ypač formuoja gatvė, kompiuteriai ir ten žmogus pastebi labai daug blogų dalykų“,- sakė klebonas.

S. Matusevičius vis tik pripažįsta, jog šiandien kunigo gyvenimas nėra lengvas. Pasak dvasininko, visus gyvenimo sunkumus padeda išgyventi pašaukimas, pagrįstas tikėjimu. „Kunigui reikalingas asmeniškas gyvenimas – maldos gyvenimas. Tai, kad kiekvieną dieną Dievą prisimintum, garbintum jį. Kasdien aštuntą valandą aukoju Šv. Mišias. Kunigui tai labai svarbu, nes be jų būtų sunku. Šv. Mišios - kunigo gyvenimo centras. Mišioms turi labai pasiruošti, nors kai kas galvoja, kad joms nereikia ruoštis“,- kalbėjo klebonas S. Matusevičius.

Jeigu tektų rinktis gyvenimo kelią iš naujo, ką rinktumėtės? „Labai sunku pasakyti, kaip būtų, jeigu galėčiau pasirinkti iš naujo. Manau, kad vėlgi mano pasirinkimą lemtų aplinka, kurioje aš būčiau. Dažnai pagalvoju, jei būčiau ne kunigu, kaip aš šiandien atrodyčiau? Galbūt įvairiuose dabartiniuose išmėginimuose aš nebūčiau ištvėręs?”- kalbėjo klebonas.

Šakiuose klebonas S. Matusevičius tarnauja jau septynerius metus. Anot klebono, Šakių parapija yra gyva. „Gyva tikėjimo dvasia, geras bažnyčios lankomumas. Daug praktikuoja tikėjimą ir labai norėtųsi, kad kiekvienas savo tikėjimą pritaikytų kasdienybėje“,- kalbėjo klebonas.  Šakių Šv. Jono Krikštytojo klebonas S. Matusevičius parapijiečiams palinkėjo Dievo palaimos, būti gyva ir vieninga bendruomene. 

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."