Sausio 11 dieną į Šakius atvyko svečias iš Suomijos – Suomijos aplinkos instituto darbuotojas, projekto „Nuo teorijos iki planų link eko-efektyvios praktikos Baltijos jūros būklei gerinti (Water praxis) vadovas Seppo Hellsten. Jo vizito tikslas – susipažinti su savivaldybės vadovais bei bendruomene, kurioje žadama investuoti projektines lėšas.

Nuotr. Suomijos aplinkos instituto darbuotojas, projekto vadovas Seppo Hellsten domėjosi Šakių rajono vandens kokybe. Projektu savivaldybei gali būti skiriama net iki 100 tūks. Lt.

Šiame projekte dalyvauja 10 partnerių, viena jų – Lietuva. Projekte dalyvauja Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vito Girdausko vadovaujamas Šešupės euroregiono Šakių biuras. Jis į projektą įtraukė dvi savivaldybes – Šakių ir Kazlų Rūdos. Iš pastarosios savivaldybės susitikti su suomiu į Šakius buvo atvykęs meras Vytautas Kanevičius ir Ekonomikos skyriaus vedėja Rasa Avietynienė.

 
Anot V. Girdausko, projekto biudžetas yra nemažas, dėl tikslių sumų dar deramasi, tačiau kiekvienai savivaldybei kol kas numatoma skirti panašiai po 100 tūkst. Lt, 10 proc. reikėtų kofinansuoti. Savivaldybės atrinko vietoves, kuriose reikėtų statyti nugeležinimo stotis. Šakių rajone pasirinkta Barzdų gyvenvietė. (Šiuo metu vandens kokybę planuojama gerinti ir Keturnaujienoje, tačiau čia bus naudojamos „Leader“ programos lėšos per Vietos veiklos grupes.)

Šakių rajono vadovai svečius pasitiko neslėpdami džiugesio. Į šį projektą jie žvelgė galvodami apie Europos direktyvą, reikalaujančią iki 2014 m. pagerinti vandens kokybę ir sutvarkyti nuotėkų sistemą. Meras, trumpai pristatęs rajoną, išreiškė norą dalyvauti projekte tardamas: „Labai norim, labai prašom, labai būsim dėkingi.“ A. Damijonaitis pastebėjo, kad tai neišspęs visų bėdų, nuolat atsiras kaimų, kuriuose bus panašių problemų, tačiau vis tiek geriau truputį, negu visai nieko nedaryti. Svečias iš Suomijos, matydamas tokį tiek mūsų, tiek Kazlų Rūdos valdžios dėmesį, neslėpė pasigėrėjimo. Jis teigė, kad Suomijos valdininkams reikėtų imti pavyzdį iš mūsų valdžios ir mokytis rimčiau reaguoti į problemas, susijusias su vandeniu.

Susitikime dalyvavęs UAB „Šakių vandenų“ direktorius Vaidas Litinskas teigė, kad visame Šakių rajone vandens kokybė yra panaši. „Biologiniai ir cheminiai tyrimai parodė, kad mūsų vandenyje yra labai daug geležies. Jei pagal ES reikalavimus jos kiekis neturi viršyti 200 mg/l, tai pas mus jis siekia 800 mg/l. Kai viršyta geležis, tai viršija normą ir manganas. Vandenyje randama nemažai sieros vandenilio, kuris išskiria blogą kvapą“,- kalbėjo V. Litinskas. Jis pastebėjo, kad biologinio užterštumo Šakių vandenyje nėra. Svečiui iš Suomijos buvo papasakota, kad Keturnaujienos vandenyje yra tiek sieros, kad jis „dega“.

Po pašnekesio mero kabinete, visi išvyko į Barzdus pasikalbėti su šios bendruomenės nariais, išgirsti jų nuomonę apie nugeležinimo stoties statybą. Paaiškėjo, kad Barzdų gyventojų  nuomone, nugeležinimo stoties jiems kol kas nereikia, jie norėtų papildomų geologinių tyrimų, galbūt gręžinys turėtų būti visai kitoje vietoje. Kaip teigė V. Girdauskas, artimiausius 3-4 mėnesius ketinama tai tirti.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."