Mindaugas ŠIMKŪNAS

Vis neatlėgstantis šaltis ir didžiulės sąskaitos už šilumą varo į neviltį daugumą Šakių daugiabučių namų gyventojų. Tačiau tokia padėtis visiškai neerzina kitos dalies šakiečių – gaunančių kompensacijas už šildymą.

Jeigu sąžiningai mokantys mokesčius Šakių gyventojai norėtų, kad jų gyvenamuosiuose daugiabučiuose šildymas būtų sumažintas, tai kompensacijas gaunantys atkerta: “Mums labai gerai ir taip“.

Nuotr. Atsimušusi į kaimynų abejingumo sieną, L.Tamašauskienė daugiau nebedaro jokių žygių.

Mąsto tik apie save

Su tokiu konkrečiu atveju susidūrė rajono tarybos narė Laimutė Tamašauskienė, gyvenanti Šakiuose, Draugystės take.

Šiame daugiabučiame name yra 45 butai. Pagal galiojančią tvarką, norint, kad name, kuris nesukūręs bendrijos, būtų sumažintas šildymas, būtina surinkti daugiau nei pusės gyventojų parašus.

 
Didžiulės sąskaitos už šildymą L.Tamašauskienę paakino kreiptis į namo gyventojus, kad, bendrai sutarus, būtų galima bent kažkiek sumažinti šildymą nakties metu. „Tikėjausi, kad kaimynai supras, jog nakties metu, gal nuo 23 iki 5 ar 6 valandos ryto, būtų galima sumažinti šilumos tiekimą. Tačiau atsimušiau lyg į sieną“,- tikino rajono tarybos narė.

Pasak L.Tamašauskienės, didesnioji dauguma namo gyventojų gauna kompensacijas už šildymą, tad jų atsakas buvo paprastas ir trumpas: „Mums gerai ir taip. Mums kompensuoja valstybė“. Tad šakietės norai atsimušė lyg į sieną.

Tų žmonių, kurie gauna kompensacijas už šildymą, butuose, pasak L.Tamašauskienės, langai nepakeisti, tad jų butuose švilpauja vėjai. „Galvoju, kad galbūt valstybė galėtų tokiems žmonėms ne kompensacijas mokėti, bet skirti dalį lėšų langams pakeisti“,- svarstė šakietė.

L.Tamašauskienei dar pikta ir dėlto, kad tie jos kaimynai, kurie nesutiko sumažinti šilumos, kitą kartą aktyviai rinkosi į tarybos posėdį, kuriame buvo svarstoma šalto vandens kaina. „Už vandenį jie jokių kompensacijų negauna, tad ir renkasi piketuoti. O dėl šilumos jiems visai tas pats. Tokie žmonės mąsto tik apie save“,- piktinosi rajono tarybos narė.

Atsimušusi į kaimynų abejingumo sieną, L.Tamašauskienė tikino daugiau nebedaranti jokių žygių. „Kažkas turi mokėti visą šilumos kainą, o kai kam tereikia sumokėti pusę sumos ir žiemą gali gyventi atsidarę langus“,- neslėpė pykčio rajono tarybos narė L.Tamašauskienė.

Rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis tikina, kad šie klausimai sprendžiami sutarčių pagrindu tarp vartotojo ir paslaugos tiekėjo. Tačiau skyriaus vedėjas įsitikinęs, kad kompensacijas gaunantys šakiečiai turėtų suprasti visą kainą mokančius kaimynus. „Tai jau sąžinės reikalas“,- kalbėjo vedėjas.

Pagal galiojančią tvarką, dabar daugiabučiuose namuose šilumą reguliuoja automatiniai davikliai, kurie reaguoja į lauko temperatūrą. Tačiau šių daviklių parametrus galima keisti, atsižvelgiant į daugumos vieno ar kito daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų pageidavimus. “Norint taupyti šilumą, būtina kreiptis į Šakių šilumos tinklus ir gauti atitinkamą leidimą. Tokių atvejų Šakių mieste jau yra. Tačiau tam vėlgi reikia daugiau nei pusės gyventojų pritarimo“,- kalbėjo savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas K.Kuncaitis.

Uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius taip pat pastebėjo, kad panašių atvejų, kai daugiabučių namų gyventojai nori taupyti gyvendami kiek šalčiau, Šakiuose yra. Ir nemažai. „Visi nori taupyti, ir tai suprantama“,- pripažino bendrovės vadovas.

L.Kasparavičius taip pat akcentavo, kad tik patys namo gyventojai turi apsispręsti, kiek nori susimažinti šilumos tiekimą. Jeigu name įkurta bendrija, į šilumos tinklus turi kreiptis bendrijos pirmininkas, o jeigu jos nėra – administratorius ar gyventojų įgaliotas asmuo. Pasak generalinio direktoriaus, šiuo metu visi Šakių daugiabučiai namai „stovi žemiau grafiko“. „Tačiau jeigu yra gyventojų noras dar labiau taupyti, mes mielai viską sutvarkysime“,- kalbėjo „Šakių šilumos tinklų“ vadovas L.Kasparavičius, pridurdamas, kad iki šiol šis procesas vyko pakankamai sklandžiai.

Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus duomenimis, per praėjusių metų gruodžio mėnesį kompensacijas šildymui (už visas kuro rūšis) gavo 1 tūkst. 754 rajono gyventojai, kuriems buvo išmokėta daugiau nei 111 tūkst. litų. Iš viso praėjusiais metais kompensacijoms už šildymą buvo skirta 715 tūkst. litų.

Į kompensaciją už šildymą gali pretenduoti tie asmenys, kurie gauna nedideles pajamas, t.y. jeigu jų gaunamos pajamos viršija 20 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio.

Socialinės paramos skyriaus vedėja Leonora Pocevičiūtė pripažino, kad, augant nedarbui, kompensacijos skiriamos vis didesniam skaičiui rajono gyventojų. Jeigu praėjusiais metais kompensacijoms bei socialinėms pašalpoms iš viso buvo skirta 3 mln. 255 tūkst. litų, tai šiais metais jau numatyta 6 mln. 504 tūkst. litų.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."