Sima BURKŠAITYTĖ

Šiame straipsnyje aptariamos problemos tikriausiai nepasieks paties adresato – asmenų, emigravusių į užsienio šalis ir palikusių namuose nepilnamečius vaikus. Kai pasibaisėję klausomės informacijos apie vienišus emigrantų vaikus, vadinamus euronašlaičiais, jų mamos plauna grindis kokio nors vokiečio name, o tėvas vairuoja sunkiasvorį automobilį Ispanijos sienos link.

Nuotr. VTA skyriaus duomenimis, vasario 1 dieną tėvų, išvykusių į užsienį, prašymu, paskirta laikina globa 23 rajono vaikams, per praeitus metus tokių buvo 53. Spėjama, kad ši statistika ne visiškai atspindi realybę.

Teisinis požiūris

Kaip teigė Vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTA) vedėja Bronė Valaitienė, vaikai negali likti beglobiai, todėl išvykstantys į užsienį tėvai VTA skyriui turi pateikti prašymą, kuriuo prašytų leisti skirti laikiną vaiko globą pasirinktam asmeniui. „Administracijos direktoriaus įsakymu, vaikui yra priskiriama laikina globa, už kurią nemokami pinigai, tačiau jis nėra laikomas beglobiu. Tėvams, sutvarkiusiems šį formalumą, negresia teisinė atsakomybė“,- kalbėjo VTA skyriaus vedėja.

 
Vasario 1 dieną tėvų, išvykusių į užsienį, prašymu, paskirta laikina globa 23 rajono vaikams, per praeitus metus tokių buvo 53. B. Valaitienė neneigia, jog vaikų, kurių abu tėvai ar vienas jų dirba užsienyje, rajone gali būti daugiau, nei rodo jos skyriaus duomenys. Vedėja neatmeta galimybės, jog seniūnijose ir mokyklose yra slepiama tikroji padėtis dėl to, jog yra bijoma, kad VTA neatimtų vaikų. „Nors iš tiesų ši baimė neturi realaus pagrindo, mes tiesiog prašytume tėvų raštiškai paskirti laikiną vaiko globą pasirinktam asmeniui“,- kalbėjo B. Valaitienė.

Vienoje rajono mokykloje mokosi 4 proc. vaikų, kurių vienas arba abu tėvai dirba užsienyje. Šios mokyklos socialinė pedagogė prisimena, jog buvo atvejis, kai visiškai viena buvo palikta pradinių klasių moksleivė. Dviejų šios mokyklos mokinių tėvai dirba užsienyje abu.

Socialiniai pedagogai teigė, jog vadinamuosius euronašlaičius kamuoja panašios problemos kaip ir visus kitus vaikus, tačiau jos stipriau pasireiškia: kritę mokymosi rezultatai, prastas lankomumas, kontrolės stoka. Pastebima, kad ne visi vaikai vienodai su problemomis susitvarko – iš vienų elgesio matyti, kad jiems sunku, iš kitų – ne.

Viena iš kalbintų socialinių pedagogių pastebėjo, kad daugeliui darbas užsienyje jau yra tapęs įpročiu. „Ne viena moteris, važinėjanti dirbti į užsienį, man yra atskleidusi, jog ilgiau pabuvus namuose atsiranda nenumaldomas noras vėl išvykti, - pasakojo socialinė pedagogė. – Yra posakis, kad pinigų niekada ne gana.“  

Socialinė pedagogė teigė įžvelgianti paradoksą, kad apleidusios savo namus moterys pluša gražindamos svetimus: „Pamąstau: tvarkytumėtės savo namų kerteles, blizgintumėte, darytumėte, kad čia būtų šviesu, šilta ir jauku, o ne visa, ką turite geriausio, atiduotumėte svetimiems žmonėms.“

Tiek socialiniai pedagogai, tiek VTA skyriaus vedėja teigė suprantanti, kad kartais tėvams nėra kitos išeities, kaip tik rinktis darbą užsienyje, nes Lietuvoje darbo neturi išvis, o dirbti geriau, nei gyventi iš pašalpų.

Viena iš pakalbintų socialinių pedagogių neslėpė, jog žvelgdama į keliolikos savo mokyklos mokinių, kurių tėvai užsienyje, sąrašą, nemato nei vieno, kuriam išvažiuoti buvo būtina: visi jie geriau ar blogiau pragyventų Lietuvoje, dažniausiai tai tik pinigų kiekio klausimas.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Šakių skyriaus pirmininkė, socialinių pedagogų metodinio ratelio pirmininkė Jūratė Arštikaitienė teigė, jog tokie atvejai, kai abu tėvai išvyksta į užsienį palikdami vaiką vieną –  didelė visos Lietuvos problema. Nuosaikiau J. Arštikaitienė vertina tuos atvejus, kai svetur laimės ieškoti vyksta vienas tėvų. „Nematau tame nieko blogo, nes vaikas nelieka neprižiūrėtas, jam lieka mama arba tėtis, kuris juo rūpinasi“,- teigė „Gelbėkit vaikus“ Šakių skyriaus pirmininkė. Ji neslėpė, jog jos pačios gruodį į užsienį išvykęs vyras su vaikais pasimatys tik vasarą. „Būčiau linkusi pateisinti tokias šeimas, kuriose užsienyje dirba vienas iš sutuoktinių. Ar geriau meškos leteną čiulpti, peštis dėl to, kad gyveni amžiname nepritekliuje, ar normaliai gyventi, turėti pakankamai pinigų? Juk nuo amžino nepritekliaus nukenčia namų atmosfera“,- teigė moteris.

B. Valaitienė mano, jog tėvai pernelyg sureikšmina pinigus, galvodami, kad geresnės materialinės sąlygos vaikui atstos jaukius namus. Ji teigė, jog jei nėra darbo Lietuvoje ir neįmanoma jo gauti, pasirinkimo kaip ir nebelieka, tačiau jeigu galima išgyventi – reikia likti namie, nes vaikui net ir vieno iš tėvų išvykimas yra didžiulė psichologinė trauma. „O ką kalbėti apie vaikus, jei išvyksta abu tėvai? Jei vaikas lieka pas senelius, kurie gyveno su tėvais, krikštamote, su kuria ant vieno kiemo buvo – tai „dar dar“. Bet vis tiek, niekas neatstos mamos apkabinimo. Jei tėvas išvažiuoja dirbti tolimųjų reisų vairuotoju, jo mėnesiais nėra namie, manęs niekas neįtikins, kad tai nėra šeimos griūtis. Tokia šeima neturi tėvo, ji turi žmogų, kuris teikia išlaikymą“,- įsitikinusi B. Valaitienė. Jai pritaria ir Šakių rajono Šeimos centro dėstytoja Ramutė Vyšneveckienė: “Jei vyras ar žmona būna ilgai išvažiavęs, atsiranda ištikimybės problemų, net jei to ir nėra, kenčia šeima. Gyvenimas lekia žaibiškai, daiktų prisikaupia daugiau, nei mums reikia. Besivaikydami materialinių gėrybių priverčiame kentėti šeimą”,- kalbėjo R. Vyšneveckienė. Ji teigė, jog nuomonė, esą šeima išsilaikys stipri, kai skiria dideli laiko tarpai – labai klaidinga, nes ilgi išsiskyrimai – rizika sugriauti šeimą. „Juk žmones vieni nuo kitų atpranta, ima trūkinėti tas ryšys, kurio puoselėjimas yra laimingos santuokos pamatas“,- teigė R. Vyšneveckienė.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."