Sima BURKŠAITYTĖ

Prasidėjus paraiškų teikimui „minkštiesiems“ projektams, vykdomiems pagal „Leader“ programą, pribrendo būtinybė apibrėžti bendruomenių ir Vietos veiklos grupės (VVG) veiklos barus, pasiskirstyti funkcijomis.

Nuotr. Kai kurių bendruomenių atstovai kupini nerimo dėl prasidėsiančio projektų rašymo maratono.

Pirmiausiai prie keturių akių šiuos reikalus aptarė Šakių krašto VVG pirmininkas Algimantas Damijonaitis ir Šakių rajono bendruomenių asociacijos pirmininkė Grina Šnirpūnienė. Vėliau šie klausimai buvo aptarti ir VVG ataskaitiniame susirinkime, į kurį susirinko nemažai bendruomenių atstovų. Kai kuriems jų kilo klausimas, ar ne per didelė atsakomybė rašant projektus užkraunama ant bendruomenių pečių?

Nors 60 proc. VVG dar nepavyko suderinti taisyklių ir jos negali teikti paraiškų projektams, mūsų krašto VVG tai pasiekti pagaliau pavyko: kaip žinoma, nuo kovo 16 iki balandžio 16 dienos bendruomenės teikia paraiškas „minkštiesiems“ projektams. Anot A. Damijonaičio, Kaune Žemės ūkio universitete vykusiame išplėstiniame valdybos posėdyje Šakių krašto VVG pasirodė esanti aukščiau respublikos vidurkio, iš jos daug kas mielai semiasi patirties. „Didelis to nuopelnas – anksti ir gan vykusiai parengta strategija“,- teigė VVG pirmininkas.

 
Tačiau šios džiaugsmingos nuotaikos ne visai atitinka kai kurių bendruomenių pirmininkų nusiteikimą, kuriems kyla daug klausimų, kurie grasina tam tikrais nesusipratimais. Tiek G. Šnirpūnienė, tiek A. Damijonaitis sutinka, kad norint, jog prasidėjus projektų rengimui nekiltų bereikalingų barnių, būtina apibrėžti VVG ir bendruomenių veiklos barus. A. Damijonaitis teigė: „Šis mūsų susitikimas suorganizuotas ne dėl to, kad kilo kažkokių nesklandumų, bet todėl, kad reikia pasiruošti dideliam darbui, kuris mūsų laukia.“ Anot VVG pirmininko, tiek jo, tiek G. Šnirpūnienės tikslai yra tie patys – kad bendruomenėms kiek įmanoma teisingiau būtų paskirstytos lėšos.

VVG pirmininkas teigė, kad rengiant projektus lemiamą vaidmenį turėtų suvaidinti bendruomenė: „Bendruomenių vaidmuo itin svarbus, kadangi „Leader“ programa yra tokia, kur iniciatyvos eina iš apačios į viršų. Nors dalyvauti gali kultūros darbuotojai, kitos organizacijos, tačiau lyderio vaidmenį bet kuriuo atveju turės suvaidinti bendruomenės. Kaip bendruomenės ruošis projektams, kaip jos tarsis su kultūros darbuotojais, yra jų reikalas.“

Nors projektus rašo bendruomenės, VVG darbuotojoms priklauso strategijos įgyvendinimas. Kad strategija būtų sėkmingai įgyvendinta, darbuotojos turi rūpintis kiekviena grandimi, pradedant projektus rašančių bendruomenių konsultavimu. „Už šią didžiulę atsakomybę joms yra mokami pinigai. Jos bus labai griežtai nubaustos, jei neįgyvendins strategijos“,- teigė A. Damijonaitis.

G. Šnirpūnienė ir A. Damijonaitis aptarė ir pagalbą bendruomenėms ruošiant projektus. „Yra rajone asmenų, kurie galėtų pagelbėti, kurie turi tam tikrą įdirbį. Bandysime su šiais asmenimis tartis dėl konsultavimo. Konsultantus laisvai gali rinktis ir pačios bendruomenės. Kaip žinoma, projekte yra numatyta iki 15 proc. lėšų skirti projekto rengimui, kurios niekur kitur panaudotos būti negali“,- teigė A. Damijonaitis.

Kai kurių bendruomenių pirmininkai sunerimo: o kas bus, jei projektas nelaimės, kaip reikės atsiskaityti su konsultantais? Pasak VVG pirmininko, dažniausiai konsultantai sutinka sudaryti sutartį, jog pinigai jiems būtų sumokami tik laimėjus projektą. „Be to, reikia pasidomėti, kokį konsultantą samdai, ne visi jie vienodai atlieka savo darbą“,- teigė A. Damijonaitis.

Ką daryti bendruomenėms, nesugebančioms rašyti projektų? G. Šnirpūnienė ramino, jog tikrai bus suteikta visokeriopa pagalba. Bendruomenes nuolat konsultuos ir VVG. Tiek ji, tiek VVG primininkas pastebėjo, kad jokiu būdu nereikia nuvertinti ir pačių bendruomenių sugebėjimų: projektų rašymas joms tikrai įveikiamas uždavinys. „Daug bendruomenių tai tikrai sugeba, jau turi daug patirties, praktikos ir jau gavę finansavimą. Ir šie projektai praktiškai niekuo nesiskiria nuo ankstesnių, jau rašytų“,- teigė G. Šnirpūnienė. „Kurie bus labai gabūs, labai aktyvūs, jie galbūt partneriaus su bendruomenėmis, kurios nesugeba pačios pasirašyti projektų ir galbūt visus metus šioje programoje suksis. O kodėl gi ne?“- kalbėjo apie įvairias galimybes A. Damijonaitis.

Pirmininkai pastebėjo, kad daugelio neseniai įsikūrusių bendruomenių bėda yra tai, kad jei neturi savo veiklos strategijos ir nežino, ko tiksliai jie nori, dėl to prasideda abejonės įsisavinant pinigus. Geriausia, kad tuo metu, kai jau pradedamos teikti paraiškos, jau būtų aiškiai žinomi bendruomenės tikslai.

G. Šnirpūnienė teigė, kad bendruomeniškumas išryškės teikiant projektus. Tarp bendruomenių pirmininkų pasigirsta kalbų, kad dabar prasidės arši konkurencija tarp atskirų bendruomenių, tačiau jie skatinami būti draugiškesni. „Gal susitarsime, kad šiemet teikiam vieni, kitąmet kiti, kad visos bendruomenės šiokią tokią naudą turėtų, kad visiems šiek tiek tų pinigėlių nubyrėtų“,- teigė Šakių rajono bendruomenių asociacijos pirmininkė. Strategijoje numatyta gan aukšta minimali projektų suma, kurios sumažinti negalima, todėl bendruomenės gali rašyti projektus kartu, paskui tuos pinigus jos pasidalintų.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."