Gelgaudiškio seniūnijos Šimkų kaimo gyventojas Antanas Žilaitis, ne vienerius metus vargstantis su nuo drėgmės pertekliaus skęstančiudirbamos žemės lauku, sulaukė savivaldybės vadovo dėmesio. Jam buvo pažadėta padėti išspręsti šią problemą.

Nuotr. Taip kasmet atrodo A. Žilaičio žemių laukas.

Jau ne vienerius metus Gelgaudiškio seniūnijos Šimkų kaimo gyventojas Antanas Žilaitis mina rajono valdininkų kabinetų slenksčius, kad jam padėtų sutvarkyti įsisenėjusią dirbamos žemės lauko problemą. Pasak A. Žilaičio, keleri metai iš eilės pavasariais prie pat vyriškio namų esantis apie vieno hektaro jam priklausantis dirbamos žemės laukas skęsta. A. Žilaitis tikino, kad tai ne jo, o kaimynystėje gyvenančių žmonių, kurie neprižiūri melioracijos drenažų, kaltė. Šimkų kaimo gyventojas dėl šios problemos kreipėsi į rajono merą Juozą Bertašių. Šis susirūpinęs esama situacija, apsilankė A. Žilaičio valdose. „Esmė tame, kad žemė yra nuosava. Bandysime kažkokiu būdu padėti žmogui išspręsti problemą“,- kalbėjo meras.  

 
Beje, A. Žilaitis dėl šios problemos jau buvo kreipęsis į Žemės ūkio skyriaus specialistus. Bet jam buvo pateiktas raštiškas atsakymas, kuriuo vadovaujantis buvo atsisakyta padėti. Šio skyriaus vyriausiasis specialistas Vilhelm Haase apie šią problemą kalbėjo taip: „Yra įdomi situacija. Žmogus verkia, kad nemelioruojami laukai. Pagal melioracijos įstatymą, iki 12,5 cm diametro drenažą jis turi taisyti pats. Kadangi yra mažo diametro vamzdeliai, tai yra jo bėda. Pagal priimtą Vyriausybės nutarimą tokius gedimus turi taisyti ūkininkai savo lėšomis. Visas gedimas yra ne jo žemėje“.

Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis sakė: „A. Žilaitis yra neįgalus, mes ieškosime galimybių, kaip būtų galima jam padėti. Dedam visas pastangas, kad būtų pradėta spręsti ši problema. Reikia, kad ir pats žmogus finansiškai prisidėtų. Darbai turėtų kainuoti apie 5 – 6 tūkst. litų, bet tikimės surasti pigesnį variantą“.  
Pasak skyriaus vedėjo, rajone yra labai daug problemų dėl melioracijos. Kaip žinia, valstybė padovanojo žmonėms drenažą kaip nuosavybę kartu su nuosavybės teise į žemę. Žodžiu, kurių žemėse melioracijos drenažų diametras yra mažesnis nei 12,5 cm – tai yra žmogaus nuosavybė. Ne retai su tokiomis problemomis į Žemės ūkio skyriaus specialistus besikreipiantys žemių savininkai išgirsta, kad esant gedimams melioracijos drenažų tvarkymu ir taisymu turi pasirūpinti patys. Tai kainuoja nepigiai.

Pasak vedėjo A. Vigelio, valstybė, lyginat su praeitais metais, šiemet rajonui skyrė tris kartus mažiau lėšų, reikalingų laukų melioracijos priežiūrai. „Būdavo virš 2 mln. skiriama mūsų rajonui, o šiemet skyrė tik apie 800 tūkst. litų melioracijos statinių tvarkymui ir priežiūrai. Yra ES pinigai. Kiekvienais metais įsisaviname apie milijoną litų, vienais metais vienus kanalus tvarkome, kitais kitus. Finansavimas  gana mažas. Palikta daugiau laisvės patiems ūkininkams prižiūrėti dirbamas žemes“,-kalbėjo A. Vigelis.

Komentarai

Pridėti naują Paieška

3.26 Copyright (C) 2008 Compojoom.com / Copyright (C) 2007 Alain Georgette / Copyright (C) 2006 Frantisek Hliva. All rights reserved."